Knygnešio dieną lankyti knygnešių kapai, pagerbtas lietuviškų žodžių puoselėtojų atminimas
Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip knygnešio knyga. Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas, milžinišką darbą atlikę draudžiamų spaudinių platintojai. Tądien grupė Šiaulių rajono kraštotyrininkų: Genovaitė Doftartaitė, Vytautas Kirkutis, Vidmantas Lopeta, Sigita Lukienė, Rita Nesavaitė, Laimutė Varkalienė, Rita Žukauskienė, dalyvavo akcijoje „Gyvos knygnešių pėdos“, lankė knygnešių ir kitų lietuviško žodžio puoselėtojų amžinojo poilsio vietas bei jų atminimui uždegė žvakutes, tvarkė aplinką. Kelionė prasidėjo nuo Aleksandrijos, kur XIX a. pabaigoje vyko pirmosios Šiaulių gegužinės, kuriose dalyvavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis ir kt. Ir vėliau čia vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos.
Čia, prie plento, palaidotas įžymus Lietuvos miškininkas, rašytojas bei visuomenininkas, profesorius Povilas Matulionis (1860–1932), paskutinius gyvenimo metus praleidęs Aleksandrijoje pas dukterį. Čia 1982 m. miško darbuotojai ir gamtosaugininkai netoli jo kapo pasodino 72 ąžuolų giraitę (tiek metų gyveno profesorius). Ant Povilo Matulionio kapo Šiaulių rajono kraštotyrininkai padėjo gėlių, tylos minute pagerbė atminimą. Šiaulių rajono paveldosaugos poskyrio vyriausiasis specialistas, rašytojas Vytautas Kirkutis prisiminė jo nuveiktus darbus Lietuvai, Matulionių ir Janavičių giminystės ryšius. Vėliau vykome į K. Donelaičio kapines Šiauliuose, kur palaidotas žymus Lietuvos poetas, knygnešys, vienas aktyviausių draudžiamos spaudos platintojų Jonas Krikščiūnas-Jovaras. Prie kapo kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Laimutė Varkalienė perskaitė poeto eilėraštį. Taip pat prisimintas šiose kapinėse palaidotas ir mokytojas, garbės kraštotyrininkas Jonas Krivickas, dalyvavęs daugelyje Šiaulių rajono kraštotyros ekspedicijų. Vėliau vykome į Kurtuvėnus. Regioninio parko ekologas, kraštotyrininkas Vidmantas Lopeta prisiminė ir papasakojo apie Aukštelkės kapinaitėse palaidotą knygnešę Oną Butkaitę (g. 1870 Kurtuvėnuose), buvusią škapliernikę, nuo 1893 m. besivertusią knygų platinimu. Aplankėme prie Kurtuvėnų mokyklos pastatytą medinį paminklą rašytojui, spaudos darbuotojui, knygnešiui Povilui Višinskiui „Kilk ir kelk“. Vidmantas Lopeta pasakojo, kad Povilas Višinskis, pristigęs lėšų mokslui, kelerius metus gyveno Kurtuvėnuose ir mokė grafo Pliaterio vaikus. Čia pas P. Višinskį lankydavosi Šatrijos Ragana, Žemaitė, Jonas Biliūnas. Švietėjo garbei pastatytas medinis paminklas dar 1978 m., tuomet Margių kaime, prie Kurtuvėnų, gyvenusio skulptoriaus Vitalijaus Lukošaičio darbas. Laimutė Varkalienė perskaitė poeto S. Bulzgio eilėraštį „Elegija Povilui Višinskiui“. Aplankyta Micaičių koplytėlė, kur tik vienuolika mėnesių kunigavo rašytojas, spaudos darbuotojas, kritikas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis palaikė ryšius su knygnešiais, gaudavo draudžiamos spaudos, ją platindavo. Uždegta žvakelė ir tylos minute pagerbtas šiose kapinėse amžinam poilsiui atgulusio poeto Juozo Ruzgio atminimas. Užsukome ir į Šaukėnus – svetingai visus priėmė Šaukėnų kraštotyros muziejaus vadovė Elena Burdulienė. Ji trumpai papasakojo apie knygnešių veiklą Kelmės rajone. Apžiūrėjome muziejuje veikiančią turtingą ekspoziciją, atspindinčią praėjusių laikų gyvenimą, primenančią čia gyvenusius įžymius žmones. Nepravažiavome ir pro senąsias Kuršėnų kapines, kur palaidotas poetas, publicistas, vertėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas, liaudies švietėjas Laurynas Ivinskis. Apie šį žmogų savo kūrybos eiles paskaitė garbės kraštotyrininkė, kalendorių muziejaus įkūrėja Sigita Lukienė. Buvo aplankytas profesoriaus, kalbininko, 2004 m. Kuršėnų miesto garbės piliečio Vytauto Vitkausko kapas.
Nors per pusdienį aplankyta tik maža dalis knygnešių ir lietuviškų žodžių puoselėtojų amžinojo poilsio vietų, tačiau Šiaulių rajono kraštotyrininkų, dalyvavusiųjų akcijoje „Gyvos knygnešių pėdos“, dėka sužydo gėlės, o žvakelių liepsna nušvietė knygnešių amžinojo poilsio vietas. Taip prisiminti ir pagerbti savo gražiais darbais Šiaulių kraštui ir visai Lietuvai nusipelnę žmonės.
