Pavojaus trimitai dėl Zapyškio bažnyčios nuskambėjo per anksti
Socialiniuose tinkluose užvirusi diskusija dėl Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo darbų prasidėjo šiek tiek per anksti. Du įgyvendinami projektai bus užbaigti kitąmet, tada juos ir bus galima objektyviau vertinti. Taip tvirtina projektų autorius, architektas Gintaras Prikockis.
Pirmąjį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios sutvarkymo techninį projektą 2013 m. parengė šventovės valdytoja Vilkaviškio vyskupija. Deja, projektas neatitiko ES finansavimo sąlygų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Kauno rajono savivaldybė 2016 m. gegužės 27 d. panaudos sutartimi perėmė iš Vilkaviškio vyskupijos laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti žemės sklypą bei pastatą. Dabar čia įgyvendinami du projektai, kurių tikslas – pritaikyti bažnyčios pastatą ir jo aplinką visuomenės poreikiams.
Bažnyčios pastato tvarkybos projekto vertė siekia 820 tūkst. Eur. 627 tūkst. eurų šiam projektui skyrė Kultūros ministerija, likusią dalį – savivaldybė.
Zapyškio senojo miestelio teritorijos pritaikymo bendruomenės poreikiams projekto vertė siekia 850 tūkst. Eur. 200 tūkst. Eur šiam tikslui skyrė Žemės ūkio ministerija, likusią dalį finansavo savivaldybė.
Projektai suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Žemės ūkio ministerijos atstovai taip pat susipažino su techniniu šventovės aplinkos sutvarkymo projektu ir jam pritarė.
Abu projektus rengė didelę patirtį tvarkant paveldo objektus turintis architektas Gintaras Prikockis.
XVI amžių menantis šventovės pastatas jau praktiškai baigtas sutvarkyti: atlikti archeologiniai tyrimai, restauruoti sieninės tapybos fragmentai, įrengta šildymo sistema, sutvarkytas balkonas, įrengtos pagalbinės patalpos, pastatyti kryžiai. Atliekant archeologinius tyrimus, atkasti buvusios varpinės pamatai. Taip pat perlaidoti šventoriuje buvusių žmonių palaikai, įrengtas osarijus, liaudiškai vadinamas kaulinyčia.
G. Prikockis pasakojo, kad visa šventoriaus teritorija jau išklota specialia rulonine velėna, jokia invazija čia neplanuojama. Netrukus 1 ha ploto sklype šalia šventovės bus įrengti šviečiantys elementai, žymintys buvusio šventoriaus ribas, bus suformuoti ir apšviesti pėsčiųjų takai.
Tarp šventoriaus ir Nemuno pakrantės formuojamas 130 m. pėsčiųjų takas ir viešųjų renginių vieta. Dalis tako bus padengta granito plokštelėmis, likusi dalis bus grublėto betono. Per visą tako ilgį bus įrengtas glazūruotos keramikos suolelis, dekoruotas rankų darbo plytomis su senoviniais ornamentais.
G. Prikockis tvirtino, kad nuo suolelio bus galima grožėtis vaizdais į abi puses: iš vienos pusės čia atsiveria Nemunas ir Kulautuvos pušynai, iš kitos – gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Reaguodamas į socialiniuose tinkluose pastabas dėl liejamo betono, architektas patikino, kad užbaigus darbus, vaizdas gerokai pasikeis.
Projekto vadovė Jurgita Rakauskaitė pabrėžė, kad tvarkant bažnyčios aplinką nebuvo nukirstas nė vienas medis. „Šiaurės vakarinėje dalyje augantis senas gluosnis smarkiai išpuvęs, tačiau jis vienišai bažnytėlei sudaro gražią draugiją, todėl nusprendėme medį palikti“, – sakė projekto vadovė.
Kadaise aplink bažnyčią formavosi miestelis, čia stovėjo kelios dešimtys medinių pastatų. Projekto autoriai iš senovinių nuotraukų pamėgino juos perpiešti. Šį vaizdą bus galima pamatyti iš metalo nulietoje informacinėje lentoje.
XX amžiaus pradžioje vokiečiai iš Ežerėlio buvo nutiesę siaurąjį geležinkelį, kuriuo iki Nemuno gabeno durpes. Nedidelį „siauruko“ fragmentą taip pat planuojama atkurti.
Savivaldybė bažnytėlėje ketina įrengti Kauno rajono muziejaus filialą. Čia vyks kameriniai renginiai, koncertai, parodos.
Lauko amfiteatras bus skirtas didesnėms bendruomenės šventėms, festivaliams.
Neatsiejama Zapyškio įvaizdžio dalis – respublikinis aitvarų festivalis „Žemei ir Dangui“- taip pat turės pakankamai erdvių. Jauki bažnytėlė traukia menininkus, jaunavedžius, todėl ateityje čia bus galima ir tuoktis.
Zapyškį galima pasiekti ne tik automobiliu, bet ir laivais, kurie švartuojasi čia įrengtoje prieplaukoje. Iš Kauno taip pat galima atminti baigiamu tiesti dviračių taku.
Bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo darbus planuojama pristatyti visuomenei 2020 m. liepą, per Šv. Jono Krikštytojo atlaidus. Dėl programos savivaldybės atstovai jau tariasi su Vilkaviškio vyskupija, Kauno valstybine filharmonija ir Nacionaliniu Kauno dramos teatru.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. Šią vasarą šventovėje buvo paminėtas žymaus zapyškiečio – fotomenininko Antano Sutkaus 80-ties metų jubiliejus.
