Vystant verslinę žvejybą, svarbu išsaugoti žuvų išteklius
Kartu su kolegomis Kęstučiu Mažeika ir Mykolu Majausku pateikėme Žuvininkystės įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūlome pagerinti sąlygas žuvų išteklių atkūrimui ir gausinimui, sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, surinkti į valstybės biudžetą daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai.
Projekto uždaviniai: apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje, uždrausti prekybą neverslinio dydžio žuvimis, teisinėmis priemonėmis suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.
Baltijos jūros priekrantėje ir didesnio ploto vidaus vandens telkiniuose yra pagrindinės saugomų žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai, tačiau įstatymu nenumatyti jokie verslinės žvejybos apribojimai. Nustatyti verslinės žvejybos apribojimus Baltijos jūros priekrantėje yra įgaliotas žemės ūkio ministras, vidaus vandenyse – aplinkos ministras.
2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, todėl esminiai verslinės žvejybos ribojimai turėtų būti nustatyti įstatymais, o ne ministrų įsakymais.
Šiuo metu verslinę žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras.
Atsižvelgiant į verslinės žvejybos žalingą poveikį žuvų ištekliams, Žuvininkystės įstatymo yra nustatyti verslinės žvejybos apribojimai mažesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose. Baltijos jūros priekrantėje ir didesnio ploto vidaus vandens telkiniuose yra pagrindinės saugomų žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai, tačiau įstatymu žvejyba šiuose vandens telkiniuose neribojama.
Žuvininkystės įstatymu yra suteikta išimtis prekiauti vidaus vandenyse sugautomis neverslinio dydžio žuvimis (iki 10 proc. nuo bendro laimikio kiekio vienetais). Ši išlyga praktiškai įteisina prekybą neverslinio dydžio žuvimis.
Seimui pateiktame įstatymo pataisos projekte numatyta suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse, leidžiant verslinę žvejybą Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vandens telkiniuose, o kituose vidaus vandens telkiniuose – tik žuvų, kurių išteklių neišnaudoja žvejai mėgėjai – specializuotąją seliavų, stintų, upinių nėgių žvejybą ir migruojančių ungurių žvejybą.
Panaikinama išlyga, leidžianti prekiauti vidaus vandenyse sugautomis neverslinio dydžio žuvimis. Tai labai palengvins kontrolę – prekyboje nebegalės būti neverslinio dydžio žuvų, nebeskatins žvejų gaudyti mažesnes, nei leidžia taisyklės, žuvis ir tai teigiamai atsilieps žuvų ištekliams.
Baltijos jūros priekrantė turi išskirtinę reikšmę biologinei įvairovei. Čia yra jūrinių ir praeivių žuvų rūšių jauniklių atsiganymo akvatorija, otų, plekšnių ir daugelio kitų žuvų rūšių nerštavietės, į Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos saugomų rūšių sąrašus įrašytų žuvų ir paukščių migracijos, sankaupų vieta. Migruojančių mažųjų kirų, upinių žuvėdrų, žiemojančių nuodėgulių ir alkų, taip pat Baltijos sykų ir perpelių apsaugai įsteigtos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos.
Siekiant užkirsti kelią žalos žuvų ištekliams bei bioįvairovei darymui, siūlytina uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos,3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių.
Priekrantėje didžiąją dalį (daugiau nei 70 proc.) sugaunamų žuvų sudaro strimelės, stintos, grundalai ir menkės (menkės žvejojamos toliau nei 300 m nuo kranto), todėl, atsižvelgiant į žvejų verslininkų interesus, projekte numatyta šioje zonoje būtų leidžiama specializuotoji stintų, strimelių ir grundalų žvejyba. Tokia išimtis didelės žalos gamtai nedarytų, kadangi pagal Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu 16-24 mm akių dydžio tinklaičius, naudojamus specializuotai stintų ir strimelių žvejybai, draudžiama naudoti nuo birželio 1 d. iki spalio 31 d., t.y. šiuo laikotarpiu priekrantėje iki 300 m nuo kranto ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų nebūtų jokių verslinių žvejybos įrankių ir tai leistų netrukdomai migruoti žiobriams, lašišoms, šlakiams ir kitoms žuvims. Į smulkiaakius tinklus mažiau įsipainioja paukščių, tad specializuota žvejyba nedarytų žalos nykstančioms paukščių rūšims.
Taigi toks reguliavimas verslinei žvejybai turėtų tik nežymią įtaką (preliminariai žuvų sugavimai sumažėtų tik 10-15 proc.), tačiau darytų didžiulę teigiamą įtaką žuvų ištekliams ir biologinei įvairovei.
Virginija Vingrienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė
Užs. Nr. VV-17