10-ioms akmenų karaliaus Vaclovo Into mirties metinėms paminėti – mokslinė konferencija
Lapkričio 17 d. buvo neeilinė Mosėdžio miestelio gyventojams, Skuodo rajono bendruomenei, gamtos saugotojams ir puoselėtojams iš visos Lietuvos. Tądien paminėtos iškilaus kraštiečio, atkaklaus žemaičio, gydytojo, Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus įkūrėjo Vaclovo Into 10-sios mirties metinės. Jo atminimui pagerbti Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko iniciatyva organizuota mokslinė konferencija „Prakalbinti akmenį“. Svarbiausias jos momentas – pasirašyta rezoliucija dėl Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus reorganizacijos.
Mokslinė konferencija „Prakalbinti akmenį“ prasidėjo Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko sveikinimo žodžiais. „Akmuo – unikalus gamtos stebuklas, kurį atskleidė mūsų krašto šviesuolis Vaclovas Intas. Jis išaukštino akmenį ir visą gyvenimą sekė paskui jį. Jo meilė gamtai ir rieduliams Mosėdžio miestelį pavertė akmenų karalyste, sukūrė erdvę, kurioje daugelis randa ramybę ir grožį. Dabar būtina tęsti Vaclovo Into darbus, turime puoselėti Respublikinį Vaclovo Into akmenų muziejų, plėtoti jo veiklą, o šiandien pasirašyta rezoliucija sieksime išlaikyti dabartinį muziejaus statusą ir vardą. Šis muziejus – vienas ryškiausių turistų traukos centrų Skuodo rajone, čia lankosi ne tik lietuviai, bet ir iš užsienio atvykstantys turistai. Tikime, kad ilgainiui šis muziejus bus vienas lankomiausių turistinių objektų visoje Lietuvoje.“ Pasveikinęs visus konferencijos dalyvius, palinkėjęs įdomių ir konstruktyvių pranešimų, nuoširdžiai padėkojo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Mosėdžio seniūnijai, Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejui, Vaclovo Into artimiesiems, Skuodo rajono kultūros centro Mosėdžio skyriui ir rėmėjams.
Konferencijoje skaityti 6 moksliniai pranešimai.
UAB „Kuršasta“ valdybos pirmininkas, generalinis direktorius Stanislovas Martinkus pranešime „Prisimenant daktarą Vaclovą Intą. Darbai Mosėdžio Vaclovo Into muziejuje“ sakė: „Kartu su daktaru Vaclovu Intu tempėme akmenis iš visų kampelių į Mosėdį. Vaclovas Intas mokėjo dirbti su žmonėmis, visi jo klausė, prašė patarimų, jis buvo pavyzdys kiekvienam.“ Pranešime Stanislovas Martinkus kalbėdamas apie Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus reformą akcentavo, kad sprendimus turėtų priimti mokslininkai, geologai, o ne politikai. Išsakė nuomonę, kad reformos tikslų galima pasiekti ir be reorganizacijos, o tiesiog imantis reikalingų veiksmų.
Pranešimą „Akmeninė aplinka – daugialypė reikšmė ir išsaugojimo svarba“ skaitė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Jonas Satkūnas. Jo teigimu, mūsų rieduliai yra ledynų palikimas, kuris šiomis dienomis naudojamas įvairiai. Geologai tiria uolieną ir jos sudėtį, pramonės atstovams svarbūs akmens gaminiai, o štai žmonės puošia akmenimis savo sodybas. Akmens reikia vis daugiau, todėl labai svarbu akmenis, kaip žaliavą, naudoti racionaliai, įvertinti realų gaminių poreikį, suprasti tikrąją akmens reikšmę.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Hidrologijos skyriaus vadovas Kęstutis Kadūnas pristatė knygą „Lietuvos šaltiniai ir versmės“, atskleidė vandens ir akmens dermę, jos reikšmę atmosferos ir klimato procesų atžvilgiu.
Geografijos mokytojas ekspertas Virgilijus Pajarskas skaitydamas pranešimą „Gamtamokslinio ugdymo galimybės Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje“ informavo, kad muziejaus akmenų slėnyje padarytas geografinis takas ir ten vedamos pamokos. Keliaujantys šiuo taku susipažįsta su Mosėdžio miestelio ir muziejaus istorija, geologija, akmenimis, įgyja hidrologijos, botanikos, geografijos žinių, stebi aplinką. Šiuo pranešimu parodyta, kad gamta gali būti puiki mokytoja, tik reikia gebėti iš gamtos pasiimti tai, ko reikia ugdymo procesui.
Naująją akmenų ekspoziciją Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje pristatė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informavimo poskyrio vedėja Indrė Virbickaitė.
Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos laboratorijos vadovė Gražina Skridlaitė savo pranešime „Ką pasakoja Mosėdžio akmenys?“ sakė, kad Mosėdis unikali vieta, kur rieduliams skiriamas ypatingas dėmesys. Tai vieta, kur ne tik stenduose galima pamatyti uolienas. Jas tyrinėti galima apžvelgiant didžiulę ekspoziciją. Muziejus geologams – mokymosi objektas. Čia galima sužinoti riedulių amžių, kur jie susiformavo, iš kur atkeliavo.
Akivaizdu, konferencijos pranešėjai neabejoja moksline muziejaus reikšme. Skaitydami pranešimus pranešėjai akcentavo, jog muziejui būtinas savarankiškumas, kad jis galėtų augti ir plėstis. Dėl to kartu su Skuodo rajono savivaldybės meru Petru Pušinsku pasirašė rezoliuciją dėl Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus reorganizacijos. Rezoliucijoje siūloma atsakingai įvertinti Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus svarbą ir reikšmę, nevykdyti pavaldumo reformos ir išlaikyti respublikinio muziejaus statusą. Šia rezoliucija kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetą, Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, Kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson. Tikimasi, kad pasirašyta rezoliucija išspręs iki šiol neapibrėžtą situaciją dėl muziejaus likimo.
Po konferencijos jos svečiai ir dalyviai kartu su mosėdiškiais Vaclovo Into sodyboje ir visame Mosėdyje prie Vaclovo Into akmenų degė žvakeles jo atminimui. Tylos minute pagerbtas akmenų karalius Vaclovas Intas. Susimąstymo ir rimties nuotaiką kūrė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ programa ir Sauliaus Petreikio koncertas.
Bronislavos Gadeikienės, Levutės Staniuvienės, Romo Gurklio, Virgilijaus Pajarsko, Kęstučio Kadūno nuotraukos.
