10 žymiausių impresionistų ir kodėl juos vadino maištininkais?

Spalio 12 dieną Kaune atidaryta žymiausių impresionistų kūrybą pristatanti paroda „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“. Tai pirmasis VšĮ „Art Central“ projektas, kurio tikslas – didinti pasaulinio meno prieinamumą. Neatsitiktinai pirmąja tema pasirinktas impresionizmas – manoma, kad tai ryškiausia meno srovė, sudrebinusi meno pasaulį, o jos atstovai vadinami maištininkais. „Parodai atrinkome 10 didžiausių maištininkų, kurių žinomiausius paveikslus, pertapytus kitų dailininkų, pristatome Kaune – kad kauniečiai ir miesto svečiai pajustų tą maištą ir poveikį, kurį sukėlė originalai, eksponuojami visame pasaulyje“, – sako parodos organizatorė Agnė Norkutė.

„Anuomet nepaklusę tradiciniam tapymo stiliui, impresionistai buvo vertinami ypač kontroversiškai ir sulaukė didžiulio visuomenės pasipriešinimo. Nepaisant to, impresionistai atvėrė kelią šiuolaikiniam menui, eksperimentams, menininko laisvei. Nors tada meno pasaulis ir visuomenė reikalavo nepriekaištingai išbaigtų paveikslų, nutapytų tradiciniu, renesanso laikotarpio įkvėptu stiliumi, jie pradėjo tapyti neįpareigojančiai, potėpiai tapo matomi, pradėtos naudoti ryškios spalvos. Tai buvo perversmas“, – sako A. Norkutė.

Iš šių maištininkų yra ko pasimokyti. Savo kūriniais jie kviečia sustoti akimirkai, pamatyti kas yra svarbu čia ir dabar, pasimėgauti, panirti visu įspūdžiu. O tai modernios visuomenės žmogui nėra paprasta dėl didelio gyvenimo tempo, informacinio triukšmo, baimės ką nors praleisti. Tai trikdo, todėl  dar labiau aktualu tampa sustoti ir pabūti akimirkoje.

Žymiausių impresionistų paveikslų originalai eksponuojami visame pasaulyje – Niujorke, Čikagoje, Paryžiuje, Londone, Sankt Peterburge. Dalis kūrinių priklauso privačioms kolekcijoms ir  yra itin retai parodomi viešai. VšĮ „Art Central“ siūlo kompromisą – pamatyti sertifikuotus pertapytus garsiausių impresionistų darbus vienoje vietoje – Kaune. 

Kas tie 10 žymiausių impresionistų? Susipažinkite:

1. Oskaras Klodas Monė (1840–1926)

Prancūzo Klodo Monė vardas, tai tarsi impresionizmo sinonimas. Jo nutapytos „Vandens lelijos“ jau tapusios šios meno krypties simboliu. Įdomu tai, kad būtent Monė paveikslas „Įspūdis. Saulėtekis“ (1872 m.) suteikė pavadinimą impresionizmo judėjimui (įspūdis – pranc. impression). Terminas išpopuliarėjo kai vienas žymus kritikas naujuosius kūrėjus viešai pradėjo vadinti impresionistais norėdamas juos pašiepti, o pats kūrinys tuo metu susilaukė itin aštrios kritikos iš visuomenės, kuri manė, jog tai tiesiog nebaigtas tapyti darbas.

Savo mokytojus ir kaimynus pradėjo piešti dar būdamas mažas berniukas. Vėliau lankė dailės mokyklą, o būdamas paauglys, pardavinėjo anglimi pieštas karikatūras. Monė motina skatino sūnaus meninį talentą, priešingai nei tėvas, kuris tikėjosi, kad sūnus prisijungs prie šeimos verslo – maisto prekybos. Tačiau dailininkas atsidėjo tapymui, o ne verslui.

2. Eduaras Manė (1832–1883)

Eduaras Manė yra viena svarbiausių figūrų meno istorijoje. Jo kūryba padėjo pamatus impresionizmui, postimpresionizmui ir daugybei kitų modernaus meno krypčių, kurių atstovus visuomenė buvo atstūmusi. Gimęs pasiturinčioje paryžiečių šeimoje, Manė atsisakė teisininko karjeros, kad galėtų užsiimti tapyba. Nors Manė kūryba yra neabejotinai impresionistinė, įkvėpusi to meto dailininkus eksperimentuoti, pats Manė save labiau laikė impresionistu tik retkarčiais. Jis palaikė bičiulių norą įtvirtinti impresionizmą dailėje, tačiau pats laikėsi atokiau, jausdamas jog impresionizmas dar negreit įgaus pripažinimą.

3. Edgaras Dega (1834–1917)

Edgaras Dega yra impresionistas, kuris nemėgo impresionisto etiketės ir mieliau save vadino „nepriklausomuoju“. Dega buvo laikomas šokėjų tapytoju, nors kaip pats teigė, žmonės net nepagalvoja, jog iš tiesų jį domina judesio užfiksavimas. Dažniausiai dailininkas tapydavo balerinas, kurios ilgainiui tapo jo kūrybos simboliu. Jis gimė Paryžiuje kreolės motinos iš Naujojo Orleano ir bankininko tėvo šeimoje. Kaip ir E. Manė, vietoj teisininko kelio pasirinko meną. Būdamas sudėtinga asmenybė, mizantropas, liko viengungiu. Dėl silpstančio regėjimo 1912 m. nustojo tapyti, praėjus penkeriems metams mirė.

4. Kamilis Pisaro (1830–1903)

Danų ir prancūzų kilmės žydas K. Pisaro yra vienintelis dailininkas savo kūrinius eksponavęs visose impresionistų parodose, o vėlesnę jo kūrybą galima laikyti neoimpresionizmo pavyzdžiu. Neoimpresionistinio stiliaus esmę sudaro spalvinio paviršiaus vaizdavimas labai smulkių grynų spalvų taškelių visuma. Dailininkas kurį laiką gyveno Londone ir kelis kartus grįžo ten nutapyti Karališkųjų botanikos sodų ir kitų Londono vaizdų.

5. Pjeras Ogiustas Renuaras (1841–1919)

Pjeras Ogiustas Renuaras yra bene mylimiausias impresionistas, ir nesunku suprasti kodėl. Jis tapė Paryžiaus gyvenimą „Nuostabios epochos“ metu. Atskleidė bohemišką idilę, perteiktą sodriu, jausmingu stiliumi, kuris, tiesiogine to žodžio prasme, rožinę spalvą pavertė idiliško gyvenimo sinonimu. Dailininkas gimė Prancūzijoje, nepasiturinčioje darbininkų šeimoje, o savo talentą atrado pirmajame darbe –porceliano fabrike dirbo dailininku. Vėliau jis tęsė savo kūrybines paieškas ir dalyvavo pirmojoje impresionistų parodoje, kur šeši eksponuoti autoriaus kūriniai iš visų paveikslų buvo bene palankiausiai įvertinti, turint omenyje, jog impresionizmas buvo plačiai kritikuojamas.

6. Merė Kasat (1844–1926)

Merė Kasat yra žinomiausia impresionistė moteris. Ji gimė vidurinės klasės šeimoje, iš pradžių studijavo Filadelfijoje, Pensilvanijos dailės akademijoje, o 1866 m. persikėlė į Paryžių. Buvo itin artima Dega draugė ir jo talento gerbėja. Būtent Dega pasiūlė Merei eksperimentuoti kūryboje ir prisijungti prie impresionistų gretų. Visgi moterims dailininkėms tuo metu kurti nebuvo lengva ir į jų kūrybą buvo žvelgiama tik kaip į trumpalaikę užgaidą, hobį, bet ne rimtą užsiėmimą.

Kasat išgarsėjo intymiomis buitinėmis scenomis, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas moterims ir mergaitėms. Vėliau jos kūrybą formavo tuo metu Prancūzijoje vyravusi japonų meno ir dizaino mada.

7. Berta Morizo (1841–1895)

Berta Morizo yra antra žymiausia impresionistė moteris po M. Kasat. Kaip ir pastarosios, B. Morizo pagrindinė kūrinių tema buvo moterys ir peizažai. Pradėjusi tapyti akvareles, ilgainiui perėjo prie aliejinės tapybos, kuriai būdingas lengvas, beveik plunksninis stilius, greitai tepami vingiuoti potėpiai. Šie potėpiai primena vėlyvąjį E. Manė braižą. Beje, ji buvo ištekėjusi už pastarojo brolio Eugenijaus. Mirė nuo plaučių uždegimo, kuriuo užsikrėtė slaugydama savo šešiolikmetę dukrą.

8. Polis Sezanas (1839–1906)

Prancūzų dailininkas, postimpresionistas, jo kūryba nutiesė tiltą tarp XIX a. pabaigos impresionizmo ir XX a. pradžios naujos meninių ieškojimų krypties – kubizmo. Neveltui jo kūrybai didelę įtaką darė Pablas Pikasas ir Anri Matisas.

Sezano kūryba pasižymi ypatingu dizaino, tonų, kompozicijos ir spalvų meistriškumu, kuris dabar atpažįstamas visame pasaulyje.

1906 m. rudenį tapydamas lauke, Sezanas buvo užkluptas audros ir susirgo, dėl to netrukus mirė.

9. Alfredas Sislėjus (1839–1899)

Alfredas Sislėjus buvo anglas, tačiau gimė ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje.

Tai pats nuosekliausias iš impresionistų, atsidavęs tapymui „en plein air“ (liet. gryname ore, lauke). Jis laikomas impresionistinio kraštovaizdžio dailininku. Jo peizažams būdinga vėjuota ir gaivi atmosfera. 

Kilęs iš pasiturinčios šeimos neturėjo finansinių iššūkių, buvo dosniai remiamas tėvo, dėl to išsiskyrė iš daugumos kitų to meto menininkų.

10. Vincentas van Gogas (1853–1890)

Van Gogas – vienas žymiausių ir įtakingiausių visų laikų dailininkų. Nepaisant to, jo gyvenimą lydėjo iššūkiai: skurdas, nelaimingos meilės istorijos, psichologinės ir dvasinės problemos. Kol buvo gyvas, beveik niekas apie jo kūrybą nežinojo. Manoma, kad esant jam gyvam, buvo parduotas tik vienas kūrinys – „Raudonieji Arlio vynuogynai“.

Gimė Olandijoje, religingoje, vidurinės klasės šeimoje. Po ilgų kelionių bei įvairių neįdomių užsiėmimų ėmėsi tapybos nors neturėjo beveik jokio formalaus išsilavinimo.

Buvo ypač produktyvus – per mažiau nei dešimtmetį – nutapė beveik 900 kūrinių.

1890 m. vasarą Van Gogas įsišovė sau į krūtinę. Liudininkų nebuvo, o ginklas taip niekada ir nerastas. Nors po šūvio dar sugebėjo pasiekti gydytojus, tačiau jiems nepavyko pašalinti kulkos, nes nebuvo chirurgo. Po poros dienų dailininkas mirė nuo infekcijos žaizdoje. Po jo  mirties brolio žmona ėmėsi rinkti svainio kūrybą ir jos pastangų dėka, praėjus 11 metų nuo menininko mirties, pastarasis sulaukė pripažinimo.

Paroda „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“ įsikūrusi Kaune, greta Kauno „Akropolio“ (Karaliaus Mindaugo pr. 38, A įėjimas), veiks iki gruodžio 31 d.