100 metų sulaukė Ryškėnų gyventoja Petronėlė Dužinskienė
Laimingos akys, matančios ne tik vaikų, bet ir vaikaičių, provaikaičių gyvenimus. Dažnai sveikindami savo artimuosius linkime sulaukti šimto metų. Kai 95-mečio sukakties proga sveikino Ryškėnuose pas sūnų Vincentą gyvenančią Petronėlę Dužinskienę visi linkėjo sveikatos ir sulaukti šimto metų. Sukaktuvininkė šypsodama pažadėjo išpildyti palinkėjimą ir pakvietė visus susirinkti į jos jubiliejų. Tad ir sulaukėme tos dienos ir birželio 29-ąją vėl su gėlėmis skubėjome į Ryškėnus.
Garbingiausios sukakties proga Petronėlės pasveikinti atvyko Telšių rajono savivaldybės vicemeras Petras Kuizinas, „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė, Ryškėnų seniūnijos ir kultūros darbuotojai. Šimtametė nuoširdžiai dėkojo už tokį gražų pasveikinimą.
Petronėlė tik šypsojosi paklausta, kur glūdi ilgo amžiaus paslaptis. „Kiek Dievo skirta, tiek gyveni“,– įsitikinusi senolė. Tikėtina, kad jos ilgaamžiškumo paslaptis glūdi ramybėje, geroje nuotaikoje ir gebėjime draugiškai su visais sugyventi, nesibarti nei su kaimynais, nei su artimaisiais.
Petronėlė užaugino du sūnūs, abu jie — auksarankiai. Pranas, gyvenantis Tryškiuose, žinomas Lietuvoje medžio drožėjas, respublikinės parodos konkurso „Aukso vainikas“ laureatas. Vincentas irgi puikus stalius, kaip liaudyje sakoma, „visų galų meistras“, sugebantis pataisyti ar net patobulinti sudėtingiausius mechanizmus ir kol nesušlubavo sveikata daug metų buvo reikalingas visiems ryškėniškiams. Visos bėdos užsimiršta. Tik ne artimųjų mirtys. Jos veide dukters ir vyro netektys įrėžė giliausias raukšles ir paliko skausmą širdyje. Dabar senolė sielojasi, kai nesėkmė atsitinka jos sūnums — Vincentui ir Pranui, mylimiems 5 vaikaičiams, 7 provaikaičiams ir vienai proprovaikaitei.
Laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ žurnalistė
Danutė Jackutė
