2014-ieji – rekordiniai metai Lietuvos kariuomenės išminuotojams: sunaikinta apie 8 tūkst. sprogmenų

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono šūkis „Inžinieriau nesigailėk prakaito – brolių gyvybė saugai!“ praėjusiais metais skambėjo kaip niekad teisingai – tiek sprogmenų neutralizavimo užduočių ir iškvietimų per vienerius metus Lietuvos kariuomenės išminuotojai seniai nematė. Užduočių gausa neleido atsikvėpti net ir įprastai ramesniais metų mėnesiais.

Didelius sprogmenų neutralizavimo iškvietimų skaičius – ekonominės gerovės pranašas

Sprogmenų neutralizavimo specialistai dažnai juokauja, kad jie gali nuspėti šalies ekonominę vystymosi kreivę. Ir tam yra pagrindas.

Kad ir kaip iš pirmo žvilgsnio neįtikėtinai skambėtų, ekonominiai veiksniai yra labai susiję su Lietuvoje vykstančiomis sprogmenų neutralizavimo operacijomis. Vystantis šalies ūkiui ir įsibėgėjant infrastruktūros projektams atliekama daugiau kasimo darbų. Iškastame grunte dažniausiai ir yra aptinkami nesprogę standartiniai sprogmenys. Tokį sąryšį taip pat įrodo ir statistika – 2007 ir 2008 metais įvyko per tūkstantį iškvietimų (apie 1014 kiekvienais metais), tačiau nuo 2009 metų iškvietimų skaičius ėmė mažėti (apie 910), o 2010-aisiais, krizės piko metu, buvo pasiektas iškvietimų antirekordas (apie 750). Nuo 2011 metų iškvietimų skaičius kiekvienais metais po truputį pradėjo didėti (2011 m. – 844, 2012 m. – 959, 2013 m. – 985), kol 2013 metais buvo beveik pasiektas 2007 ir 2008 metų lygis. Tačiau net ir tai netapo riba – 2014 m. Lietuvos kariuomenės sprogmenų neutralizavimo specialistai vyko į daugiau nei 1400 iškvietimų (40% daugiau nei 2013 m.), kurių metu neutralizavo ir sunaikino per 7500 standartinių sprogmenų.

Ne vien ekonominiai veiksniai lemia didelius aptinkamų standartinių sprogmenų ir iškvietimų skaičius. Iškvietimų skaičius taip pat priklauso ir nuo oro sąlygų – geri orai ir trumpesnis šaltasis periodas taip pat kelia neplaninių standartinių sprogmenų iškvietimų statistiką.

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo specialistų teigimu pastebimas ir išaugęs žmonių sąmoningumas. Žmonės vis atsakingiau žiūri į aptinkamus sprogmenis – jeigu kyla įtarimas, kad daiktas gali būti sprogmuo, yra informuojama policija ir kviečiami Lietuvos kariuomenės sprogmenų neutralizavimo specialistai. Piliečiai vis mažiau prisiima neapgalvotą riziką ir vis rečiau elgiasi su sprogmenimis neatsakingai, juos kilnoja, liečia ar netgi rakinėja. Aptikę į sprogmenis panašius daiktus žmonės taip pat stengiasi apie juos įspėti aplinkinius, taip išvengiant galimų nelaimių.

Didžiausios 2014 m. neplaninio standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijos

Pernai Lietuvos kariuomenės išminuotojus Lietuvos žemė nustebino tūnančiais sprogmenų klodais. Vyko didesnės operacijos, kurių metu prireikė didesnių pajėgumų ir technikos.

Viena didžiausių ir įsimintiniausių šių metų operacija buvo aviacinės bombos neutralizavimas Aleksoto aerodrome, Kaune. Jos metu neutralizuota didelė, 250 kg sverianti vokiška aviacinė bomba, likusi nuo Antrojo pasaulinio karo, kaip įtariama, bombarduojant Aleksoto aerodromą. Didžiausią pavojų kėlė mechaninis ir uždelsto veikimo sprogdiklis. Šios operacijos metu buvo panaudota aukšto slėgio abrazyvine pjaustyklė, vienintelė tokio tipo įranga Baltijos šalyse. Operacija buvo vykdoma be pertraukų visą naktį, buvo atlikta masinė gyventojų evakuacija.

Vilkaviškio rajonas, kaip ir kiekvienais metais, pažeria didelius kiekius sprogmenų. Šiais metais viena didžiausių operacijų vyko Kataučiznos kaime (Vilkaviškio r.), kur vaikai Šešupėje rado gan retai sutinkamą vokišką 30 cm „Nebelwerfer 42“, kurį sprogmenų neutralizavimo specialistai narai sėkmingai sunaikino. Masyvioje šio sprogmens priekinėje dalyje telpa per 45 kg sprogstamosios medžiagos. Visas sprogmuo sveria 127 kg, jo ilgis – 125 cm, o didžiausias skersmuo – 300 mm. Detonavus tokiam šaudmeniui jo skeveldros lekia daugiau nei 1 km, o smūginė banga kelia pavojų 200 m spinduliu. Taip pat šių metų rudenį buvo aptikti dideli, įvairių tipų sovietinės salvinės artilerijos šaudmenų kiekiai. Keturiolikoje salvinių sviedinių buvo apie 200 kg sprogstamosios medžiagos. Visi aptikti sprogmenys buvo sėkmingai sunaikinti.

Didesnės operacijos taip pat dažnai vykdomos aptikus aviacines bombas. Viena tokių operacijų – šalia Vilniaus, Avižieniuose buvo aptikta 100 kg sverianti aviacinė bomba FAB-100. Pasitelkus didesnius pajėgumus ji buvo sėkmingai neutralizuota. Taip pat didesnės operacijos aptikus aviacines bombas buvo vykdomos ir Radviliškio, Klaipėdos, Šalčininkų ir kituose rajonuose.

Viena įdomesnių ir didesnių operacijų vyko šių praėjusių metų gruodį Turmante (Zarasų r.). Pasitelkus didesnius pajėgumus buvo aptikta apie 184 vnt. standartinių sprogmenų – Pirmojo pasaulinio karo įvairių tipų rankinių-diskinių „Diskushandgranate M 1915“ granatų, dėl savo specifinės išvaizdos dar vadinamų „vėžliukais“.

Be išvardintų vyko daugelis kitų mažesnių operacijų. Tūkstančiai sunaikintų sprogmenų nepateko į žmonių ir vaikų rankas, nebuvo užkliudyti dirbančios technikos. Galima pasidžiaugti ir tikėtis, kad dėl to buvo užkirstas kelias dirbančios technikos pažeidimams ir, svarbiausia, išsaugotos žmonių sveikatos ir gyvybės.

Planinis standartinių sprogmenų neutralizavimas – pagalba šalies ūkiui

Sprogmenų neutralizavimo darbai praėjusiais metais neapsiribojo vien neplaninėmis operacijomis. Kaip ir kiekvienais metais Lietuvos kariuomenės išminuotojai atlieka ir planinius standartinių sprogmenų neutralizavimo darbus. Šių darbų metu išvalomos iš anksto suplanuotos standartiniais sprogmenimis užterštos teritorijos. Šiais metais išvalytos šešios teritorijos.

Visa Lietuvos teritorija yra užteršta standartiniais sprogmenimis, todėl ir valomos teritorijos yra išmėtytos po visą Lietuvą. Planinio standartinių sprogmenų neutralizavimo darbai buvo vykdomi Šakių rajone, Kidulių seniūnijoje (2,2 tūkst. kv. m); Radviliškio rajone, Kutiškių kaime (18 tūkst. kv. m); Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje, (42 tūkst. kv. m); Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (2,6 tūkst. kv. m) ir Šeštokų geležinkelio stotyje, Lazdijų rajone (800 kv. m). Taip pat buvo išvalyta viena karinė teritorija Generolo Silvestro Žukausko Pabradės poligone (vizualinis patikrinta 2 mln. 221 tūkst. kv. m, iš kurių mechaniniu būdu išvalyta – 74 tūkst. kv. m). Iš viso šiose teritorijose aptikta 341 vnt. standartinių sprogmenų.

Planinis standartinių sprogmenų neutralizavimas ženkliai prisideda prie teritorijų užterštų sprogmenimis mažinimo. Taip sumažinamas pavojus susidurti su sprogmenimis vykdant ūkinę veiklą.

Įdomūs faktai apie standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijas 2014 metais

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai nuo 2014 m. pradžios įvykdė 1416 Neplaninių standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijų ir sunaikino apie 7500 standartinių sprogmenų, iš jų: 2439 įvairaus kalibro šovinius, 3373 artilerijos sviedinius, 80 aviacinių bombų, 529 minosvaidžio minas, 437 rankines granatas, 45 raketas, 60 šaunamų granatų, 44 prieštankines minas, 525 amunicijos dalis.

Įdomūs faktai apie 2014 metais atliktas užduotis:

Kariuomenės išminuotojai ragina ir naujaisiais 2015 m. šalies gyventojus radus sprogmenį elgtis atsakingai – jo nejudinti, neliesti ir jokiu būdu neardyti. Įtartino radinio vietą reikia pažymėti, įspėti aplinkinius, paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatyviai atvykę kariai sprogmenį saugiai išsiveš arba sunaikins vietoje.

Išminavimo darbus atliekanti Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopa veikia visoje Lietuvoje. Jos skyriai yra paskirstyti po visą Lietuvos teritoriją ir yra dislokuoti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje ir Tauragėje.

1990–2012 metais nuo likusių po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir sovietų kariuomenės paliktų sprogmenų žuvo 14 žmonių, septyni buvo sužeisti. Nuo 1990 metų jau sunaikinta daugiau kaip 240 tūkst. vienetų sprogmenų.