2016-ieji – bibliotekų metai
2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais. Šia proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia statistinę informaciją apie bibliotekas, jų lankytojus, leidinius.
2015 m. Lietuvoje buvo 2 549 bibliotekos. Bibliotekų skaičius palaipsniui mažėja. Per metus sumažėjo 14 bibliotekų. Prieš dešimt metų (2005 m.) buvo 3 020 bibliotekų.
2015 m. dauguma – 1 292 – bibliotekų priklausė Kultūros ministerijai. Mieste jų buvo 233, kaimo vietovėse – 1 059. Šalyje yra 60 specialiųjų bibliotekų, iš jų keturios skirtos akliesiems. Mokymų įstaigos turėjo 1 226 bibliotekas. Visos bendrojo ugdymo mokyklos turėjo po biblioteką. Taigi didžioji dalis – 1 033 – bibliotekų priklausė bendrojo ugdymo mokykloms, 70 – profesinėms mokykloms, 22 – kolegijoms ir 19 – universitetams.
2015 m. bibliotekose buvo 1 mln. 249 tūkst. registruotų skaitytojų, t. y. beveik kas antras šalies gyventojas. Vienai bibliotekai vidutiniškai teko po 500 skaitytojų. Palyginti su 2014 m., skaitytojų skaičius sumažėjo 25 tūkst., o palyginti su 2005 m. – 319 tūkst.
2015 m. gyventojai bibliotekose apsilankė 23 mln. kartų. Per metus vienas skaitytojas bibliotekoje lankėsi vidutiniškai 19 kartų, arba dažniau nei kartą per mėnesį. Apsilankymų skaičius bibliotekoje didėja – prieš dešimtmetį (2005 m.) vienas skaitytojas bibliotekoje apsilankydavo vidutiniškai 17 kartų.
2015 m. bibliotekų fonduose buvo sukaupta 107,2 mln. egzempliorių dokumentų, arba vidutiniškai po 42 tūkst. vienai bibliotekai. Didžiausią dokumentų fondą turi specialiosios bibliotekos – jose saugoma pusė visų dokumentų – 53,6 mln. Dokumentų skaičius fonduose vis didėja. Per 10 metų bibliotekos pasipildė 4,1 mln. dokumentų. Vienam skaitytojui teko 86 dokumentai.
Per metus kultūros ministerijai pavaldžios bibliotekos išduoda apie 20 mln. knygų (2014 m. – 19 mln. 896 tūkst.). Vienas skaitytojas vidutiniškai per metus pasiima 38 knygas, arba po 3 knygas per mėnesį.
Bibliotekos modernėja ir atsinaujina – beveik visos (97 proc.) savivaldybių viešosios bibliotekos turi kompiuterizuotas darbo vietas ir interneto prieigą (99 proc. iš visų kompiuterizuotų darbo vietų). 2015 m. 471 gyventojui teko viena kompiuterizuota darbo vieta, o 2005 m. viena kompiuterizuota vieta teko beveik 2 000 gyventojų.
Savivaldybių viešųjų bibliotekų fonduose elektroniniai dokumentai sudaro 0,4 proc. 2015 m. beveik kas penktas (18,2 proc.) skaitytojų apsilankymas buvo virtualus. 2005 m. tokių apsilankymų skaičius sudarė 4,5 proc. visų apsilankymų skaičių.
Bibliotekose dirbo beveik 6 tūkst. darbuotojų, iš jų didžioji dalis – 3 324 – kultūros ministerijai pavaldžiose bibliotekose. Mokymų įstaigų bibliotekose dirbo 2 404 darbuotojai, specialiosiose bibliotekose – 138.
2014–2015 m. bibliotekininkystę aukštosiose mokyklose studijavo 99 studentai, bibliotekos informacijos išteklių studijų programą pasirinko 33 studentai, kultūros informacijos ir komunikacijos studijų – 63 studentai. Šių studijų populiarumas kinta. 2013 m. bibliotekininkystę studijavo 173 studentai, 2012 m. – 152.
Istoriniai duomenys rodo, kad nuo 1940 m., daugiausia bibliotekų buvo 1955 m. – 4 525. 1965–1974 m. vienai bibliotekai tekdavo maždaug 1,2–1,3 gyventojo.
Sovietmečiu bibliotekų buvo daug, tačiau jos neturėjo didelių leidinių fondų. Vienai bibliotekai tekdavo 7,6 tūkst. egz. knygų ir žurnalų (1965 m.). Vėliau šis skaičius išaugo iki 19,6 tūkst. (1989 m.). 1974 m. vienam gyventojui teko 6,3 egz. bibliotekos knygų.
