2017 m. Jono Aisčio literatūros premija – Vainiui Bakui
Į Jono Aisčio žemę, šiemet kiek vėluodamas, žiedais sugrįžta pavasaris. Vėl stabteli po taip iš lėto lapus auginančiais medžiais, vėju skrenda nuo Mergakalnio per Kauno marias, išskleidžia šalnų nepakąstus vyšnių žiedus ir sugrąžina gegutėlės balsą į vyšnių sodus – prie Rumšiškių, prie Dovainonių, Nemuno pakrantėse. Ir mes visi šičia esame: mums poeto balsu kalba vėjas pušų viršūnėse, tolumoj šviečia šilo juosta mėlyna, o širdis glosto ir ramina iš skaidrių poezijos šaltinių trykštantys žodžiai. Tie aistiškieji žodžiai pasikartoja įvairiausiais sąskambiais mūsų svečių poetų kūryboje. Mes juos išgirsime ir jaukinsimės kaip tuos medžius ir Nemuną.
Mes pasveikinsime ir Jono Aisčio literatūros premijos laureatą – vieną iš šešių autorių, kurie pateikė savo poezijos knygas. Visų poezijoje stebino einančių per šį gyvenimą išpažintis, negirdėto žodžio pasakymas, po dešimtimi užraktų slepiamas, bet vis nušvintantis graudumas.
Konkursui pateikta Vytauto Stulpino poezijos knyga „Vakarijos“ nustebino netikėtu pavadinimu. Tai, pasak rašytojos Gintarės Adomaitytės, paslaptingo, savito braižo ir mąstymo poeto knyga.
Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba literatūros premijai gauti pasiūlė du kandidatus: Aušrą Kaziliūnaitę už eilėraščių knygą „Esu aptrupėjusios sienos“ ir Vytautą Stankų už eilėraščių knygą „Skruzdžių skandinimas“.
Konkursui leidykla „Homo liber“ pasiūlė Rimgaudo Valentino Graibaus poezijos knygą „Jausmų paveikslai“. Jo kūryba, kaip teikiama rekomendacijoje, turiniu ir emocijomis labai artima Jono Aisčio deklaruotoms lyrikos savybėms – idealo ir realybės antinomijai, tradicinės kaimo kultūros ir modernios raiškos sintezei, emocinės išpažinties stilistikai.
Gražiai vaikų rašytojos, poetės Onos Jautakės poezijos knygoje „Sekmadienį lengva nešti“ vyraujančią aistiškąją dvasią atskleidė literatūrologė Kristina Bačiulienė. Skirti Jono Aisčio literatūros premiją Onai Jautakei siūlė ir grupė Jono Aisčio literatūros premijos laureatų.
O Jono Aisčio literatūros premiją šiemet nutarta skirti jaunam poetui Vainiui Bakui už eilėraščių rinkinį „Kaštonų tonai“. Jo poezijoje vyrauja aistiškoji liūdna, ilgesinga nuotaika, eilėraščiai labai melodingi. Cikle „Polifoninė giesmė tėvynei“ jis grožisi savo kraštu, klausosi medinio rūpintojėlio, apmąsto savąjį laiką. Per klasikinę formą išsakomos pamatinės estetinės vertybės, krikščioniškosios kultūros kontekstai, lyriniai išpažinimai, dialogiškumas su kitais kūrėjais.
Vainius Bakas gautą Vlado Šlaito literatūros premiją pavadino Sutvirtinimo sakramentu. O kaip vadinsis Jono Aisčio premija, į kurią eita žadinant žodį? Į šį klausimą Jono Aisčio žemėje Rumšiškių kultūros centro kiemelyje atsakys pats poetas, čia atėjęs su kitais „Poezijos pavasario “ svečiais gegužės 19 dieną 17 valandą.
