13 sausio, 2024
ELTA

2023 metų Laisvės premija įteikta P. Plumpai ir Europos Parlamentui

2023 metų Laisvės premija įteikta Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, buvusiam politiniam kaliniui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui (EP).

Šeštadienį Seime vykusiame iškilmingame minėjime apdovanojimą laureatams įteikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

EP skirtą premiją atsiėmė Lietuvoje viešinti EP pirmininkė Roberta Metsola.

EP Seimas skyrė Laisvės premiją už pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį. EP taip pat įvertintas už indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės siekį, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir indėlį integracijoje į Europą Sąjungą.

Seimo sprendimu, Petrui Plumpai apdovanojimas skirtas už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

P. Kuzmickienė apie P. Plumpą: jis išliko laisvu piliečiu okupacijos gniaužtuose

Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, kalbėdama apie Laisvės premijos laureatą Petrą Plumpą, akcentavo, kad  jis išliko laisvu piliečiu okupacijos gniaužtuose.

„Kietas, nes būdamas šešerių nešė maistą partizanams, būdamas dvylikos, mokykloje su bendraamžiais žodžiais kovojo su raudonaisiais, kad ir užrašu „Pasiimk kastuvą ir išsikask sau duobę“, kurio trumpinys reiškė komjaunimo organizacijos pavadinimą. Šešiolikos jis įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją. Septyniolikos jis kūrė „Laisvę Lietuvai“, prisiekė kovoti už Lietuvos nepriklausomybę Ąžuolyne. Iki kol bus laisva Lietuva. Jis priesaikos laikėsi visada“, – apie P. Plumpą kalbėjo P. Kuzmickienė.

Būdamas devyniolikos – 1958 m. vasario 16-os išvakarėse P. Plumpa ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė trispalvę.

„Už tai – septyneri metai Mordovijos lageryje. Petras Plumpa grįžęs iš lagerio vėl įsijungė į antisovietinę veiklą, keitė pavardę, gyveno pogrindžio sąlygomis, platino krikščionišką literatūrą ir rūpinosi knygų leidyba. Jis rengė daugiau nei 17 000 žmonių pasirašytą „Lietuvos katalikų memorandumą“, kuris buvo perduotas Brežnevui. Po metų, 1972 m. Petras Plumpa – jau prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“. Dar po metų – suimtas antrą kartą ir nuteistas 8-iems metams lagerio“, – sakė P. Kuzmickienė.

EP raginamas aktyviau veikti dėl Europos atminties ir istorijos

Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė, kalbėdama apie EP skirtą apdovanojimą, akcentavo jo vaidmenį ginant demokratiją ir atkreipė dėmesį į paramą Ukrainai.

„Ponia Roberta Metsola, mes nepamirštame tos aplinkybės, kad jūs esate pirmoji iš ES vadovų, aplankiusi Kijevą po rusų invazijos. Kaip ir nepamirštame to, kad Europos Parlamentas pasekė Lietuvos Seimo pavyzdžiu, pripažindamas Rusiją terorizmo rėmėja. Kaip ir nepamirštame to, kad europarlamentas pripažino Holodomorą Ukrainoje genocidu“, – sakė P. Kuzmickienė.

Kalbėdama apie 2019 metais EP priimtą rezoliuciją apie atminties svarbą, parlamentarė ragino aktyviau veikti dėl Europos atminties ir istorijos.

Jos nuomone, išryškėja vienas svarbus neatliktas darbas – ligi šių dienų skirtingai vertiname komunizmo ir nacionalsocializmo nusikalstamus totalitarinius režimus.

„Turėtume abu režimus tinkamai įvertinti teisiškai ir istoriškai. Juk negalime vienur matyti vadinamąją komunizmo romantiką, bet nematyti ją lydėjusių komunistinio režimo siaubingų, nesuvokiamų nusikaltimų, pražudžiusių milijonus“, – sakė P. Kuzmickienė.

Anot jos, svarbus ir visuomenės pasirengimas ginti Europos civilizaciją, kurio, Seimo narės manymu, stokojame.

„Šiandien vykstančio karo akivaizdoje kyla klausimas, ar viską padarėme, kad Ukrainos karas už Vakarų civilizaciją, už mus visus, būtų suprastas, o visuomenės stovėtų kovoje už Ukrainos ir Europos laisvę. Vakarų lyderiai nesugebėjo įtikinti savo tautų, su kokiu monstru esame susidūrę, kokia yra šios patvaldystės prigimtis, kokios yra revizionistinės Rusijos keliamos ilgalaikės grėsmės.

Sankcijos, ginklai, jų savalaikis perdavimas Ukrainai yra nepaprastai svarbu. Tačiau esu įsitikinusi – svarbus ir visuomenės pasirengimas ginti Europos civilizaciją. O to pasirengimo, pripažinkime, stokojame“, – sakė ji.

Kaip teigė P. Kuzmickienė, ateitis privalo būti kuriama ne tik ateities įžvalgų, bet ir istorijos faktų bei teisingumo totalitarizmo ir autokratijų aukoms pagrindu. 

„Atmintis – mūsų sielos dalis. Bet tą dalį praradę – prarasime save. Todėl mums visiems ypatingai svarbūs tie politiniai Europos Parlamento ir jo narių sprendimai, kuriais įvertinami totalitariniai ir autoritariniai režimai, įprasminami aukų prisiminimai, atsigręžiama į Europos istorinę sąžinę kaip mūsų moralės dalį. Pabrėžiama istorinės atminties svarba Europos ateičiai. Tai – tikroji Europos stiprybė, jos pagrindas. Ir tai parodys, kad mūsų nesutryps tie, kurie klastoja istoriją. Ir kurie klastotėmis teisina karą“, – sakė  Laisvės premijų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.

„Tikiu tuo, ką sako Volodymyras Zelenskis: „Nebus tos dienos po Ukrainos. Bus diena po karo, bus diena po Putino. Ir girdžiu tai atkartojantį Europos Parlamentą“, – akcentavo politikė.

G. Nausėda: Europos Parlamentas tikrai vertas Laisvės premijos apdovanojimo

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad EP dėl nuoseklios laikysenos Ukrainos karo atžvilgiu yra nusipelnęs Laisvės premijos apdovanojimo.

„Manau, kad abu Laisvės premijos laureatai yra verti“, – šeštadienį žurnalistams Seime sakė G. Nausėda.

„EP ypač stipri laikysena dabar, kai matome baisų karą Ukrainoje, yra prasminga, vertintina ir skiriasi nuo kitų valstybių gana minkštos pozicijos šios agresijos atžvilgiu“, – aiškino jis.

Pernai lapkričio 23 d. Seimas nutarė skirti dvi 2023 metų Laisvės premijas – P. Plumpai ir EP.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija yra tradiciškai įteikiama Laisvės gynėjų dieną – 2024 m. sausio 13-ąją.

2022 metų Laisvės premiją yra gavęs Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.


1 balandžio, 2025

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius […]

1 balandžio, 2025

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas sako, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

31 kovo, 2025

Kasmet technologijų entuziastai laukia naujausių išmaniųjų telefonų modelių, o Apple iPhone serija išlieka viena populiariausių pasirinkimų rinkoje. Vienas naujausių modelių […]

30 kovo, 2025

Suskaičiavus Panevėžio miesto mero rinkimų antrojo turo balsus, paaiškėjo, kad juos laimėjo politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė. Pirminiais […]

30 kovo, 2025

Teisingumo ministras Rimantas Mockus neslepia turintis abejonių, ar naujo kalėjimo Šiaulių rajone statybų projektas yra finansiškai pagrįstas ir valstybė nepermokės, […]

29 kovo, 2025

Šeštadienio diena Lietuvoje buvo šilčiausia šiemet, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Pasak jos, aukščiausia temperatūra užregistruota Šilutėje. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo […]

29 kovo, 2025

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje dirbanti ir į Seimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

A. Pakėno parengta atsiminimų knyga apie Paulių Širvį „Palik tik dainą man…“ ir jo paties pomirtinė publicistikos knyga „Ataudai“ / Albino Kuliešio nuotr.
29 kovo, 2025

Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje prisimintas šiame krašte, Deltuvos žemės Trainių kaime, gimęs poetas, muziejininkas Alfonsas (Alfas) Pakėnas (1953 04 […]

27 kovo, 2025

Prezidentūroje ketvirtadienį tarp įvairių šalies institucijų pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Šalies vadovo patarėjas Andrius Varnelis pabrėžė, […]

Prezidentūros nuotr.
27 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Paryžiuje dalyvauja vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo […]

26 kovo, 2025

Jurbarke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuvai šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau reikalinga efektyvi regionų politika. Pasak […]

26 kovo, 2025

Vyriausybei pritarus, keturi ministrai pasirašė susitarimą su bendrove „ORLEN Lietuva“. Susitarimas numato Lietuvos įsipareigojimų investiciniam projektui vykdymą, kurių praėjusi Vyriausybė […]

26 kovo, 2025

Europarlamentarai ir Lenkijos pirmininkaujama ES Taryba pasiekė susitarimus dėl visose ES valstybėse galiosiančių naujų vairuotojų pažymėjimų taisyklių. Pagal naujas taisykles, […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

25 kovo, 2025

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sekretoriumi Marko Rubio pareiškė, jog Lietuva yra pasiruošusi […]

25 kovo, 2025

Pastaraisiais metais maisto pramonėje labai išpopuliarėjo tokie terminai kaip „ekologiškas“ ir „tvarus“. Dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai. Nors auginant […]

Regionų naujienos