2024 metų kviečių derlius gausesnis, kokybė – prastesnė
Javapjūtei artėjant prie pabaigos, jau galima aptarti jos rezultatus. Šiemetinis grūdų derlius šiek tiek didesnis nei 2023-iaisiais – kartu sudėjus apie 7,3 -7,4 mln. tonų javų, rapsų ir ankštinių kultūrų. Jo kokybė prastesnė nei pernai ar užpernai, ir to priežastys panašios: oro sąlygos ir sumažėję trąšų bei augalų priežiūros priemonių kiekiai.
„Javapjūtė eina į pabaigą, liko tik nuimti dalį pupų. Didžioji dalis derliaus jau supirkta iš ūkininkų. Derlius gausus, grūdų kokybė prastesnė nei pernai, ir darosi vis sunkiau atitikti eksporto reikalavimus“, – trumpai apžvelgė situaciją Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas.
Vyrauja antros–trečios klasės kviečiai
Pasak pašnekovo, nors žieminių kviečių plotas buvo kiek mažesni nei pernai, tačiau geresnis jų derlingumas šį skirtumą kompensavo ir bendrai kviečių bus nukulta daugiau nei 2023-aisiais. Ūkininkai tikėjosi geresnio ir gausesnio derliaus, bet sausa vasara ir liepos 29-osios audra pakoregavo šias optimistines prognozes.
„Dar viena prastesnės kokybės priežastis – trąšų trūkumas. Jau antri metai ūkininkai taupo ir pamažina trąšų, todėl ir turime žemesnę kviečių kokybę. Taip pat dėl vyravusių vasaros kaitrų grūdai smulkesni, kartais vos atitinka minimalius reikalavimus“, – sakė K. Šimas.
„Tokia žieminių kviečių kokybė Baltijos šalims nėra būdinga. Aukštos klasės kviečių, kurių baltymingumas 14 proc. ir daugiau, turime tik apie 7-8 proc., apie 50 proc. – antros klasės (12-12,5 proc. baltymų), kiti – trečios, ketvirtos klasės. Ir saiko svorio, ir glitimo problemų matome. Kad juos sėkmingai eksportuotume, turime papildomai valyti, kartais maišyti su aukštesnės kokybės grūdais, kad atitiktų reikalavimus“, – kalbėjo AB „LINAS AGRO“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.
Šių metų žieminių kviečių baltymų vidurkis 12–12,2 proc.. Palyginimui – prieš penkmetį Lietuvoje užaugindavome ekstra klasės kviečių, kurių baltymingumas siekė 14 proc.
„Rapsų derlingumas kiek žemesnis, tačiau jų plotai kiek didesni nei pernai, tad derlių tikimės turėti panašų. Kokybė – aliejingumas – taip pat geras“, – vertino rapsų derlių S. Banelis.
Pasak pašnekovų, kitų ankštinių kultūrų – pupų – kokybė jau kelinti metai prasta, jos pažeistos kenkėjų, nes uždraudus Europos Sąjungoje tam tikros rūšies insekticidus, nuo to sunku apsisaugoti. Šių trąšų draudimas turi įtakos ne tik kokybei, bet ir kiekybei, su panašiomis problemomis susiduria ir kitos ES šalys.
Išlieka tos pačios eksporto rinkos
„Supirktas derlius nuo pirmųjų javapjūtės dienų sėkmingai eksportuojamas, nes eksportuotojai buvo iš anksto pasiruošę ir jau pavasarį pardavę nemažai kontraktų. Todėl rugpjūtį, rugsėjį, spalį išliks didelis grūdus gabenančių laivų skaičius, didžioji dalis derliaus bus eksportuota per šiuos tris mėnesius“, – kalbėjo LGPPA prezidentas.
Pasak pašnekovų, eksporto rinkos tradiciškai išlieka daugmaž tos pačios, kol kas turime Nigerijos rinką, su kuria spėjome pavasarį sudaryti nemažai kontraktų ir jau vasaros pradžioje iškeliavo daug lietuviškų kviečių. Lietuviams sėkmingai sekasi eksportuoti ir į Pietų Afriką, bet kol kas nepasisekė sudaryti kontraktų Maroke, Alžyre.
Kaip vieną didžiausių šio meto grūdų eksporto problemų pašnekovai įvardija prastesnę kviečių kokybę: turėdami antros–trečios klasės grūdus lietuviai eksportuotojai jau turi konkuruoti su Rusijos, Rumunijos, Bulgarijos kitų šalių kviečių tiekėjais.
„Panašios kokybės kviečius augina ir Prancūzija, Švedija. Antros–trečios klasės kviečių pasiūla labai didelė, mes nebeturime jokio išskirtinumo. Parduoti aukštesnės klasės grūdus būtų daug lengviau“, – teigia S. Banelis.
Iš Saudo Arabijos, Maroko, kitų rinkų, kurioms tinka ir žemesnės klasės kviečiai, lietuviškų grūdų pardavėjus stumia prekeiviai rusiškais grūdais.
„Tiesa, Rusijos kviečių kokybė dar prastesnė nei mūsiškių. Kol kas jie eksportuoja apie 5 mln. tonų kviečių kas mėnesį, bet kaip bus toliau – kol kas nežinia. Rytinėje Rusijos dalyje, link Sibiro, jau visą mėnesį lyja, tad neaišku, kaip jiems seksis nuimti kviečių derlių ir kokia bus jo kokybė“, – pasakojo K. Šimas.
Kol kas sėkmingai per Juodąją jūrą derlių eksportuoja ir ukrainiečiai, siūlantys mažesnę pardavimo kainą.
„Matyt, jie baiminasi, kad situacija gali pasikoreguoti, tad naudojasi proga ir stengiasi kuo greičiau parduoti kuo daugiau grūdų“, – komentavo situaciją pašnekovas.
Kaip toliau seksis eksportuoti lietuviškus grūdus ir kokios kainos už juos gali tikėtis ūkininkai? – K. Šimo teigimu, galimi įvairūs scenarijai, kurie priklausys ir nuo biržos / investicinių fondų, ir nuo to, koks derlius užderės kitose šalyse, pagrindinėse grūdų eksportuotojose. Pavyzdžiui, Argentina nežada pateikti staigmenų, o štai JAV laukiama rekordiškai gero sojų, kviečių, kukurūzų derliaus. Puikaus derliaus tikisi ir Australija, ar šis optimizmas pagrįstas – paaiškės gruodį, kai ten prasidės javapjūtė.
„Visi šie faktoriai turės įtakos ir lietuviškų grūdų eksportui – ar pavyks, ir jei taip – tai už kokią kainą – eksportuoti juos į Azijos šalis, į kitas tolimesnes rinkas“, – kalbėjo LGPPA prezidentas.
Ką būtų galima patarti lietuviams ūkininkams?
„Pagrindinė rekomendacija – diversifikuoti pardavimus, pardavinėti dalimis. Kaip rodo šių metų patirtis, aukščiausios kviečių kainos buvo prieš pat javapjūtę ir jai prasidėjus. Dabar kainos krenta ir prognozuoti, kai bus toliau – sudėtinga“, – sakė S. Banelis.
