Klaipėdos regione – tarptautinis uostų kokybės forumas

Klaipėdos regione – tarptautinis uostų kokybės forumas

Buriuoti Kuršių mariose didesnėmis jachtomis yra tikras iššūkis – tai galima išgirsti iš nemažai užsieniečių buriavimo entuziastų, kurie domėjosi atplaukimo į marias galimybėmis. Apie situaciją Kuršių mariose, Lietuvoje esančius vandens kelius, uostus bei gerąją užsienio patirtį gerinant laivybos infrastruktūrą buvo kalbama spalio 18 d. Smiltynės Jachtklube vykusiame tarptautiniame 4-ajame Pietų Baltijos kranto uostų kokybės forume  „Vandens turizmo vystymas Kuršių mariose, Nemuno deltoje ir Pietų Baltijos kranto regione“, kuris šiais metais vyko Lietuvoje.

Populiarinamas vandens turizmas

Renginį organizavo Pietų Baltijos kranto projekto partneriai, tarp kurių – ir Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su Klaipėdos miesto, Šilutės rajono ir Neringos savivaldybėmis. Pietų Baltijos kranto rinkodaros projektu siekiama padidinti buriuotojų skaičių pietinėje Baltijos jūros dalyje. Ketvirtajame projekto uostų kokybės forume buvo pristatomos projekto veiklos ir planai, diskutuojama apie galimybes ir iššūkius, su kuriais susiduria buriuotojai ir uostų operatoriai. Nagrinėtas ir klausimai, kaip išvystyti patogią laivybos infrastruktūrą Kuršių mariose bei kokių konkrečių veiksmų galima imtis siekiant pritraukti buriuotojus į Kuršių marias.

Susirinkusius renginio svečius pasveikino Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių vadovai. Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, jog renginys skirtas diskusijai apie vandens turizmo Kuršių marių regione temą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas akcentavo bendradarbiavimo svarbą projekte, jungiančiame ne tik tarptautinius partnerius, bet ir skatinantį savivaldybes, uostų atstovus diskutuoti apie laivybos sąlygų Kuršių marių regione gerinimą, turizmo populiarinimą.

Forume pranešimus skaitė įvairių sričių specialistai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė forume pristatė Pietų Baltijos kranto projektą – nuveiktus darbus ir supažindino su planuojamomis atlikti veiklomis.

Raktas į sėkmę – bendradarbiavimas

Drevernos mažųjų laivų uosto sėkmės istoriją pristatė UAB „Hortivita“ Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė. Pranešime buvo teigiama, kad sėkmę uostui nulėmė sklandus savivaldos ir verslo bendradarbiavimas bei  paslaugų diversifikacija – uoste teikiamos įvairios paslaugos: maitinimo, apgyvendinimo, vandens pramogų, keltų. Būtent tai ir traukia atvykti žmones su skirtingais norais – vieni atvyksta paplaukioti laivu, kitiems smagu uoste praleisti vakarą.

Bendradarbiavimo svarbą pabrėžė ir Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro specialistė Irma Pamedytytė, kalbėjusi apie Pamario turizmo klasterį bei kartu vykdomas veiklas. Ji akcentavo, kad įmonėms, susibūrusioms į klasterį, lengviau pasiūlyti kompleksines paslaugas klientams.

Praktinę projekto naudą aptarė Smiltynės jachtklubo direktorius Karolis Dobrovolskas. Jis teigė, kad Pietų Baltijos kranto rinkodaros iniciatyva ir dalyvavimas projekto veikloje jachtklubui davė nemažai naudos – uostas ir jame teikiamos paslaugos viešinamos parodų, tikslinių vandens turizmo renginių metu, taip apie uostą sužino daugiau buriuotojų. Vasarą pagal projektą vykusios regatos Gdanskas−Kaliningradas−Klaipėda jachtos nakčiai apsistojo Smiltynės jachtklube – tai taip pat padėjo didinant uosto žinomumą.

Iššūkiai vystant laivybos turizmą

Forume dalyvavo ir Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) direktorius Vladimiras Vinokurovas, Laivybos direktorius Aurelijus Rimas, Kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros skyriaus vadovas Dainius Balevičius. Jie kalbėjo apie vandens kelius – tarptautinius ir vietinius – esančius Kuršių marių regione bei Nemuno deltoje ir galimybes teritorijoje plėtoti laivybos turizmą. Forumo dalyviams kilo nemažai klausimų dėl plaukimo per Kuršių marias į Rusijos teritoriją – Kaliningradą. VVKD atstovai atsakė, kad vis ieškoma palankaus sprendimo, tačiau šiuo metu užsienio jachtoms įplaukti į Rusijos teritoriją nėra leidžiama.

Apie iššūkius ir galimybes kalbėjo ir Petla Žulavska, regiono Lenkijoje sėkmės istoriją pristatė Pomeranijos vaivadijos administracijos atstovas Rafalas Wasilas. Jis teigė, kad Pomeranijos vaivadija yra vienas gražiausių Lenkijos regionų, akį traukia skirtingas Vyslos deltoje ir Vistulio lagūnos teritorijoje esančių žemių kraštovaizdis. Pastebėjusios teritorijų potencialą vystant vandens turizmą vietos savivaldybės kartu su kitais partneriais ėmėsi vandens kelių atgaivinimo sukuriant unikalų uostų ir prieplaukų tinklą.

 Plėtros perspektyvos

Forumas baigėsi plėtojant temas apie ateities perspektyvas bei uostų, vandens turizmo vystymo galimybes. Laivybos žurnalistas vokietis Bodo Mulleris kalbėjo apie turistus, plaukiančius motorinėmis valtimis, bei užsakomųjų reisų turizmo vystymą. Paminėjęs keletą gerosios praktikos pavyzdžių, žurnalistas B. Mulleris pateikė ir savo nuomonę apie Kuršių marių ir Nemuno deltos regioną. Jo teigimu, tai – puiki vieta plėtoti užsakomųjų reisų, motorinių vandens transporto priemonių, pramoginių laivų turizmą. Kuršių marios gana didelės, plaukiant jomis atsiveria skirtingi kraštovaizdžiai ir gamta – tai turėtų patraukti atvykusiųjų dėmesį.

Apie plėtros planus kalbėjo ir Nidos jachtų uosto kapitonas Karolis Atkočaitis. Jis forumo dalyviams papasakojo apie šiandieninę Nidos uosto ir Juodkrantės prieplaukos padėtį, po truputį vykdomus uosto vystymo planus. Jis akcentavo, kad bet kokiai plėtrai reikalingos investicijos, tačiau ieškoma įvairių uosto modernizavimo galimybių, mažiau finansinių išteklių reikalaujančių, tačiau efektyvių sprendimų.

Apie įspūdžius keliaujant iš Lietuvos į Rusijos Federaciją – Aistmares – kalbėjo Šventosios turizmo asociacijos vadovas, buriuotojas Kęstutis Oginskas. Į šią kelionę K. Oginskas su kolegomis buriuotojais išplaukė 2017 m. rugpjūtį senoviniu, mediniu laivu „Rusnietis“. Buriuotojai, leidęsi į šią kelionę, susidūrė su nemažai iššūkių, apie kuriuos papasakojo forumo dalyviams, atsakė į jiems rūpimus klausimus dėl įplaukimo į Rusijos Federacijos teritoriją, vizų. K. Oginsko pranešime nuskambėjo ir idėja sujungti Aistmares bei Kuršių marias atkuriant  vandens kelią E70. Įgyvendinus šią idėją pagerėtų susisiekimas, kiltų mažiau problemų įplaukiantiems į Rusijos teritoriją.

Diskutavo apie problemas

Renginio pabaigoje forumo moderatoriai – projekto „Pietų Baltijos krantas“ partneriai ir renginio svečiai dalyvavo diskusijoje. Diskusijoje buvo kalbama apie tai, kokių veiksmų turėtų būti imamasi ateityje vystant ir populiarinant vandens turizmą Kuršių mariose ir Nemuno deltos teritorijoje.

Įvykęs renginys atvėrė vandens turizmo vystymo problemas ir perspektyvas Kuršių mariose ir Nemuno deltos regione. Organizatoriai džiaugėsi, kad pavyko dalyvius įtraukti į diskusiją, kurioje išgrynintos mintys padės ateityje plėtojant vandens turizmą minėtoje teritorijoje.