25-ąjį kartą paminėjome Sausio 13-ąją ir pagerbėme Lietuvos Laisvės gynėjus

Sausio 13-ąją, trečiadienį, rajone buvo paminėta Laisvės gynėjų diena. Vilkaviškio krašto gyventojai jungėsi prie pilietiškumo akcijų, ėjo į renginius ir pamaldas.

Prieš 25 metus kraupūs įvykiai į Lietuvos istoriją įrašė keturiolikos žuvusiųjų už Tėvynę pavardes, kurie savo kūnais stojo ginti brangiausio kiekvienos valstybės turto – laisvės. Atėjus sausiui kiekvienais metais prisimename kruvinuosius 1991-ųjų įvykius, kada ginkluotos okupantų kariuomenės jėgos bandė palaužti lietuvių dvasią ir pavergti mūsų valstybės nepriklausomybę. Nuo tų dienų praėjo net ketvirtis amžiaus, tačiau to laiko tragizmas ir patriotizmas gyvas ir šiandien, mes iki šiol suprantame keturiolikos žuvusių žmonių mirties prasmę ir jų artimųjų skausmą. Prisimindami reikšmingus Lietuvai įvykius ir pagerbdami žuvusiųjų atminimą Vilkaviškio rajono gyventojai įvairias būdais minėjo šią dieną.

Sausio 13-osios dienos išvakarėse Kybartų kultūros centro bendruomenė, kartu su Kybartų seniūnija suorganizavo akciją „Būkime kartu“, kurioje uždegė Sausio 13-osios atminimo ir amžinosios ugnies laužą ir kvietė miestelio bendruomenę taip prisiminti, išgyventi ir pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.

Minėdami kiekvienam lietuviui svarbią dieną daugelis vilkaviškiečių pradėjo ją prisidėdami prie iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir lange dešimčiai minučių uždegė žvakes.

Trečiadienio pavakare žmonių buvo laukiama Vilkaviškio kultūros centre, Laisvės gynėjų dienos minėjime „Laisvė dega mumyse“. Kiekvienam atėjusiam buvo segamas neužmirštuolės žiedelis – gyvos atminties ir pagarbos ženklas. Minėjimo renginyje skambėjo asmeninės patirtys, žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute, prieš 25 metus šalį sukrėtusius įvykius priminė Vilkaviškio krašto muziejaus surengta paroda.

Ne vienas minėjimo dalyvis į 1991­ųjų sausį mintimis nuklysdavo besiklausant mišraus kamerinio choro „Uosija“ atliekamų dainų (vad. Laima Venclovienė). Laisvės trapumą priminė Vilkaviškio baleto studijos auklėtinių atliekami šokiai (vad. Margarita Kurtinaitienė).

Mintimis apie tragiškus to meto įvykius dalijosi Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka.

„Mūsų krašto teritorijoje šeimininkavo okupacinė kariuomenė, tačiau laisvės trokštanti, vieninga tauta tą dieną apgynė Lietuvos nepriklausomybę, sugebėjo pasipriešinti žiauriam agresoriui. Mūsų visų tikslas buvo vienas – laisva Lietuva. Ir tada jokie priešų ginklai mums, lietuviams, nebuvo baisūs,“ – kalbėjo rajono vadovas A. Neiberka.

Apie istorinius įvykius, liudijančius 1991 metų baisumus pasakojo Elena Rupeikienė, laikinai einanti Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriaus pareigas. Pasak jos, tai buvo tautų išbandymas, kiek yra vieningi ir pasiryžę apginti savo nepriklausomybę jų gyventojai.

„Iš visos Lietuvos žmonės skubėjo į Vilnių, petys į petį stojo prie televizijos bokšto, Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Likusieji namuose gaudė kiekvieną informaciją iš sostinės. Tačiau jiems reikėjo ir toliau dirbti bei atlikti savo pareigas, kad Lietuva išliktų. Mokytojai mokyklose dėstė pamokas kartu vis aiškindami įvykių prasmę, mokiniai įspūdžius aprašė rašiniuose, vaizdavo piešiniuose,“ – prisiminimais dalijosi Elena Rupeikienė.

Savo kalbą E. Rupeikienė užbaigė besididžiuodama, kad maža tauta visam pasauliui parodė, kad tvirtas pasiryžimas, tylus buvimas, malda ir vienybė gali sustabdyti ginkluotus kareivius ir jų tankus bei apginti savo valstybės laisvę ir nepriklausomybę.

Šventinis minėjimo renginys turėjo būti užbaigtas gražiu akcentu, į dangų paleidžiant trispalvius oro žibintus, taip pagerbiant žuvusiųjų atminimą. Tačiau staiga pakilęs vėjas ir prasidėjusi pūga į dangų pakilti leido vos keliems žibintams.

Po renginio Vilkaviškio kultūros centre žmonės skubėjo į Šv. Mišias Vilkaviškio Katedroje.