29 metai po Černobylio AE avarijos: radioaktyvi tarša Plungėje aptinkama ir dabar
Plungės savivaldybę pasiekė Radiacinės saugos centro pateikta liekamosios taršos po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje įvertinimo programos galutinė ataskaita. Plungės rajono gyventojai turėtų ypač suklusti, nes po avarijos į atmosferą pakilęs radioaktyvių dulkių debesis praslinko per pietvakarinę Lietuvos dalį ir nusėdo dirvožemyje. Radionuklidų kiekiai, likę dirvožemyje, iki šių dienų turi įtakos gyventojų išorinei ir vidinei apšvitai per mitybos grandinę, kai patenka į gyvulių pašarus, o su daržovėmis, vaisiais, mėsa ar pienu – ir į žmogaus organizmą.
Atliko tyrimą
Radiacinės saugos centrui pavesta įgyvendinti Lietuvos teritorijos liekamosios taršos po avarijos Černobylio AE įvertinimo programą.
2012–2014 metais Kuršių Nerijos, Varėnos, Šakių, Plungės, Telšių ir Lazdijų savivaldybių teritorijose buvo atlikti matavimai ir paimti dirvožemio mėginiai radiologiniams tyrimams.
Be jokios abejonės, 1986 metų pavasarį įvykusi avarija Černobylio AE sukėlė neigiamas pasekmes, užteršdama ir Lietuvos teritoriją radioaktyviosiomis medžiagomis. Po avarijos buvo užfiksuoti maksimalūs radioaktyviųjų medžiagų iškritų kiekiai Lietuvos vakariniuose ir pietvakarių rajonuose, tarp jų – ir Plungės. Didžiausias aktyvumas užfiksuotas Neringos dirvožemyje.
Aplinka išsivalo radioaktyviojo skilimo būdu
Ataskaitoje akcentuojama, kad radioaktyvieji stroncio ir plutonio izotopai iš avarinio Černobylio AE reaktoriaus į aplinką pateko vėliau, kai įkaitusio reaktoriaus temperatūra siekė tūkstančius laipsnių. Kaip tik tuo metu oro masės nuo Černobylio slinko šiaurės ir tik vėliau – pietų kryptimis.
Sprogusi atominė elektrinė išmetė nemažai ilgaamžių radionuklidų, kurie sukėlė ilgalaikę taršą. O aplinka radioaktyviojo skilimo būdu išsivalo tik po dešimties skilimo pusėjimo trukmių.
Nors taršos pobūdis laikui bėgant ir kinta, radionuklidai migruoja tiek vertikaliai, tiek ir horizontaliai, kai vėjo pakelti nuo žemės nusėda jau kitose vietose, būna pašalinti su augalais ir pan.
Radioaktyvusis cezis aptiktas ir po 29 metų
Nuo 2007 metų vykdomų dirvožemio taršos tyrimų radionuklidais rezultatai parodė, kad radioaktyvusis cezis vis dar kaupiasi tirtų teritorijų viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose (iki 10–15 cm gylio). Tokiame gylyje bujoja augalų šaknys, kurios, per mitybos grandinę patekusios į žmogaus organizmą, sudaro sąlygas papildomai apšvitai.
Remiantis gautais tyrimų rezultatais buvo įvertinta tiek dirbtinės, tiek gamtinės kilmės gyventojų išorinė apšvita, nulemta radionuklidų.
Praėjus 29 metams po avarijos Černobylyje reikėjo naujai įvertinti dirbtinės kilmės radionuklidų pasiskirstymą labiausiai užterštoje Lietuvos teritorijos dalyje ir įvertinti poveikį gyventojams. Radiologinės taršos tyrimams buvo pasirinktos labiausiai užterštos teritorijos Neringos, Lazdijų, Varėnos, Šakių, Plungės bei Telšių rajonuose. Kiekviename rajone tyrimams buvo parinktos 5–6 lygesnės, toliau nuo medžių ar krūmų esančios vietos.
Dirvožemių mėginiai imti iš 30-ies centimetrų gylio. Kiekvienoje tyrimo vietoje buvo atlikta po 10 dozės galios matavimų vieno metro aukštyje.
Aplinka Plungės rajone valosi nuo užterštumo
Radiologiniams tyrimams Plungės rajone buvo pasirinktos pamiškės pievos Skyplaičiuose, Alksnėnuose, Stalgėnuose, Užpeliuose, Pelaičiuose ir Žemaičių Kalvarijoje. Kaimyniniame Telšių rajone tyrimams pasirinkti Varnių, Žaduvėnų, Judrėnų, Eigirdžių, Juozapavo kaimai.
Mėginiuose buvo išmatuoti radionuklidų savitieji aktyvumai. Tirta vertikali jų migracija, kuriai įtakos turi augmenijos rūšis, paklotė, dirvožemio panaudojimo būdas ir drėgmė.
Nustatyta, kad radioaktyviojo cezio natūrali migravimo trukmė yra pakankamai ilga, o didžiausi šio radionuklido kiekiai aptikti viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose. Nesuardytame, ūkinės veiklos nepaliestame dirvožemio sluoksnyje tarša buvo aptikta ir 25 cm gylyje!
Tačiau tyrimai parodė, kad tirta Plungės rajono teritorija valosi nuo radioaktyvaus užterštumo. Rajone atlikti dozės galios matavimai atitiko bendrą Lietuvos aplinkos foną. Didžiausia metinė išorinė defektinė dozė vis dar tenka Kuršių Nerijos gyventojui.
Radiacinės saugos centro specialistai pažymėjo, kad, esant poreikiui, yra pasirengę atvykti ir susitikti su Plungės bendruomene, supažindinti su atlikta programa, išsamiau pakomentuoti tyrimo rezultatus.