38 proc. lietuvių trūksta informacijos apie maisto papildus
Per pastaruosius 12 mėn. maisto papildus bent kartą vartojo 44 proc. lietuvių, tačiau reguliariai papildančių mitybą maisto papildais ir vitaminais – žymiai mažiau, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Kaip pagrindinę to priežastį ekspertai įvardija lengvai suprantamos informacijos trūkumą. Atpažinti, kokių medžiagų trūksta organizmui padės vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ kartu su sveikatos specialistais sukurtas specialus „Geros savijautos gidas“.
Pasak dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės, signalus apie tam tikrų medžiagų trūkumą siunčia kiekvieno žmogaus organizmas, o išsiaiškinti, ar mitybą vertėtų papildyti vitaminais ir mineralais, galima gana paprastai – atsakant į kelis savijautos klausimus.
„Visų reikiamų vitaminų ir mineralinių medžiagų tikrai galima gauti visapusiškai ir subalansuotai besimaitinant, tačiau retas lietuvis gali pasigirti tobula mityba. Sunku apibūdinti bendrai hipovitaminozei būdingus simptomus, todėl, kad kiekvieno vitamino stoka sukelia vis kitokius požymius. Dažniausiai pasitaikantys simptomai – tai nuovargis, nuotaikos svyravimai, miego sutrikimai arba priešingai – padidėjęs mieguistumas. Didesnę riziką vitaminų ir kitų maistinių medžiagų stokai turi vyresnio amžiaus žmonės (vyresni nei 65 m.), nėščiosios, vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, mažinantys svorį ar turintys per mažą svorį, dažnai sergantys peršalimo ligomis, vegetarai, veganai ar kitokius mitybos būdus propaguojantys asmenys, sunkų fizinį darbą dirbantys, neskiriantys pakankamai dėmesio poilsiui, o taip pat gausiai vartojantys alkoholį“, – požymius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, vardija dietologė ir priduria, kad daugiausia tyrimų, įrodančių maisto papildų naudą, atlikta su vitaminu D ir omega-3 riebalų rūgštimis.
Anot „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkės Ingridos Damulienės, vis daugiau dėmesio skiriant gerai kasdienei savijautai, sukurtas įrankis, galintis padėti atsakyti, kokių vitaminų ar maisto papildų organizmui trūksta.
„Išsirinkti tinkamiausius maisto papildus visuomet padės vaistininkas, tačiau norėjome sukurti priemonę, kuri leistų klientams pasitikrinti savijautą namuose, darbe ar bet kurioje kitoje kasdienėje situacijoje. Ant daugelio maisto papildų pakuočių konkretūs sveikatos požymiai nenurodomi, todėl tam, kad būtų lengviau suprasti, ko trūksta organizmui, padedami skirtingų sveikatos specialistų, sukūrėme „Geros savijautos gidą“. Atsakius į klausimą „kaip jaučiatės?“, „Geros savijautos gide“ pateikiama rekomendacija, kokie vitaminai ir mineralai reikalingi“, – dar vieną savijautos gerinimui skirtą projektą pristato „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė.
 |
„Geros savijautos gidą“ sudaro 9 esminiai savijautos klausimai, iliustruoti konkrečiais sveikatos požymiais, kaip pavyzdžiui nusilpęs imunitetas, nuovargis ar pasikeitusi išvaizda.
Lietuvos maisto papildų gamintojų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė sako, kad projektas padės gyventojams įvertinti maisto papildų naudą, nes, lyginant su kitomis valstybėmis, informacijos šalyje vis dar trūksta.
„Vakarų Europoje reguliarus maisto papildų vartojimas siekia 60 proc. Pavyzdžiui Danijoje, šis skaičius siekia 68 proc. Tikėtina, kad tokį didelį skirtumą lemia mūsų tautiečių nepakankamas suvokimas apie maisto papildus ir jų funkcijas. Štai su teiginiu, kad lietuviams trūksta informacijos apie maisto papildus „Baltijos tyrimų“ apklausoje sutiko net 38 proc. apklaustųjų. Tikimės, kad „Eurovaistinės“ projektas ne tik suteiks trūkstamų žinių ir padės surasti atsakymus į aktualius klausimus, bet ir parodys, jog rūpintis savijauta tikrai nėra sudėtinga ir tai gali kiekvienas“, – teigia N. Bulakienė.
