4 priežastys, kodėl estiška valdymo įmonė (holdingas) yra prasta idėja lietuviškam verslui
Lietuviškas verslas, lietuviški akcininkai, o holdingas „egzotiškoje“ Estijoje – vis dar dažnai pasitaikanti kombinacija. Priežasčių tokiam verslo sprendimui gali būti daug, tačiau svarbu nepamiršti reguliariai įvertinti tokios struktūros pliusus ir minusus, nes pastarieji dažnai gali nusverti svarstykles ne verslo naudai.
Teks susimokėti didesnį pelno mokestį
Visų pirma, Estijos pelno mokesčio tarifas yra trečdaliu didesnis nei Lietuvos. Lietuvoje šis mokestis siekia 15%, o Estijoje – 20%. Tiesa, Estijoje pelno mokestis mokamas tik skirstant dividendus, o tai reiškia, kad mokėti jį tenka dažniausiai vėliau nei Lietuvoje, kur pelno mokestis mokamas kasmet. Dėl to būtina įsivertinti, ar laimėtas laikas vertas gerokai didesnio mokesčio. Mano praktikoje dar nei karto nepasitvirtino argumentas „o mes neplanuojame mokėti dividendų“ – pinigai nemėgsta būti užrakinti.
Mažiau mokestinių lengvatų
Estijoje taip pat nėra investicinio projekto, kino ar MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) lengvatų, kurios gali padėti sumažinti pelno mokesčio tarifą. Taip atotrūkis tarp faktinio lietuviško ir estiško pelno mokesčio dar labiau padidėja.
Be to, kitaip nei Lietuvoje, Estijoje nėra holdingų lengvatos. Ši taisyklė, atleidžianti nuo pelno mokesčio pardavus kitos bendrovės akcijas, taikoma daugelyje Europos valstybių (pavyzdžiui, Nyderlanduose, Liuksemburge, Kipre, Maltoje, Latvijoje ir Lietuvoje).
Lietuvoje registruotas holdingas, išlaikęs daugiau nei 10% portfelio bendrovės akcijų ilgiau nei dvejus arba trejus metus, jas pardavęs nemokės pelno mokesčio. Analogišką akcijų paketą pardavęs Estijoje registruotas holdingas nors ir nemokės pelno mokesčio iš karto, tačiau ateityje skirstant šį pelną akcininkams mokės 20%.
Dividendų lengvatos taikymo pinklės
Ketvirtoji priežastis – dividendų lengvatos taikymo pinklės. Lietuvos vyriausias administracinis teismas praėjusiais metais priėmė praktiką formuojantį sprendimą, kuriuo Lietuvos įmonės Estijos holdingui mokamus dividendus apmokestino 15% pelno mokesčiu prie šaltinio (papildomai prie jau sumokėto 15% pelno mokesčio).
Tai tik pirmoji byla Lietuvoje, formuojanti praktiką taikant nuo 2016 m. galiojančią antivengiminę ES direktyvą. Nors šis teismo sprendimas kelia daug abejonių ir galima tikėtis, kad vėlesnė praktika situaciją pakoreguos, šiuo metu vien turėdami pasyvų holdingą Estijoje rizikuojate susimokėti papildomą 15% pelno mokestį Lietuvoje.
Pozityvių pajamų apmokestinimas
Ir paskutinė dažnai užmirštama priežastis – pozityvios pajamos. Taip vadinama taisyklė, leidžianti Lietuvoje apmokestinti Lietuvos gyventoją už pajamas, kurias gavo jo kontroliuojama užsienyje įsteigta bendrovė, pasinaudojusi mokesčių lengvata, kurios nėra Lietuvoje. Toks būtų labai supaprastintas gana painios taisyklės apibūdinimas. Tad jei turite pasyvų, kitaip tariant, nevykdantį jokios veiklos, holdingą užsienyje, kuriam buvo pritaikytas palankesnis apmokestinimas nei būtų taikomas Lietuvoje, šio holdingo pajamos gali būti laikomos jūsų pajamomis Lietuvoje ir iš karto apmokestinamos. Žinoma, tai jūsų neatleis nuo estiško pelno mokesčio ateityje ir galbūt net antro GPM gaunant tuos pačius pinigus dividendų forma.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad visos penkios priežastys nebūtinai aktualios kiekvienam holdingui. Be to, net ir estišką pelno mokestį galima sumažint kasmet mokant dividendus. Tačiau iš esmės 95% atvejų Lietuvos akcininkams holdingas Estijoje nėra optimalus sprendimas nei mokesčių, nei administracine prasme.