Ką daryti, jei nešiojamas kompiuteris kaista?
Nešiojamo kompiuterio įkaitimas – labiausiai paplitusi problema, su kuria susiduria nešiojamų kompiuterių savininkai. Problema kartais atsiranda dėl netinkamo naudojimosi kompiuteriu arba natūraliai – tiesiog praėjus laikui. Apdulkėję ventiliatoriai, sunaudota termomasta – reiškiniai, kurie anksčiau ar vėliau apie save primena. Laiku nepašalinus perkaitimo priežasčių, tikrai sutriks sklandus kompiuterio veikimas arba įrenginys patirs ir rimtesnį gedimą.
Sulėtėjusi sistema, krentantis žaidimų našumas, nesklandus kompiuterio darbas, garsiai veikiantis ventiliatorius, padidėjusi korpuso temperatūra – tipiniai kompiuterio įkaitimo ženklai, – teigia Varle.lt IT produktų tiekimo vadovas ir kompiuterinės technikos ekspertas Mindaugas Žylius. Ką galima padaryti ir kaip pašalinti įkaitimo problemą? Specialisto teigimu, yra keletas būdų, tačiau problemą tikrai galima nesunkiai įveikti.
Kodėl nešiojamas kompiuteris įkaista?
Aušinimo procesas – uždavinys, kurį įprastai atlieka ventiliatorius ir radiatorius, dažniausiai aliuminis arba varinis laidas. CPU bei GPU yra „prijungti“ prie radiatoriaus termopastos dėka, kuri praleidžia šilumą, bet ne elektros energiją. Todėl įrenginių gamintojai susiduria su uždaviniu iki minimumo sumažinti išskiriamos šilumos kiekį atsižvelgdami į ventiliatoriaus dydį ir radiatoriaus galimybes. Nešiojamo kompiuterio korpuse yra angos, kurios leidžia ventiliatoriui „rinkti“ šaltą orą ir priversti jį judėti šalia radiatoriaus.
Perkaitimo problema atsiranda tada, kai praėjus laikui ventiliacines angas užkemša dulkės ir kitos dalelytės, kurios sutrikdo teisingą oro srauto kaitą, po kurio ir seka aušinimas.
Įkaistančio nešiojamo kompiuterio priežastimi taip pat dažnai yra išdžiuvusi ant radiatoriaus termopasta, kurios paskirtis ir yra būtent efektyvesnis šilumos atidavimas.
Be veiksnių, kuriuos tiesiogiai lemia tam tikras laiko tarpas, taip pat yra tokių, kurie priklauso nuo netinkamo naudojimosi. Akivaizdu, kad labiau apkraudami kompiuterį, turėtume tikėtis ir didesnio išskiriamos šilumos kiekio.
Kada nešiojamas kompiuteris perkaista?
Nešiojamo kompiuterio perkaitimą labai paprastai galima nustatyti tinkama tam tikslui programine įranga. Dauguma programų yra nemokamos ir jų pilnai pakanka teisingai problemos diagnozei. Čia vertėtų paminėti tokias programas, kaip „SpeedFan“, „HWMonitor“, „Core Temp“ ar „HWInfo“.
Esant didelėms apkrovoms procesoriaus temperatūros neturėtų viršyti 90 Celsijaus laipsnių, tačiau tai nėra taisyklė, nes kai kurie nešiojami kompiuteriai pajėgūs dirbti tokiomis sąlygomis. Budėjimo režime temperatūra neturėtų viršyti 60 Celsijaus laipsnių.
Kalbant apie vaizdo plokštės temperatūras, daugeliu atvejų turėtume omenyje tai, jog programa nenuskaitys teisingos vertės arba ne visai ją nuskaitys. Tai dažniausiai būdinga integruotoms plokštėms, tačiau šiuo atveju nereikėtų jaudintis dėl temperatūrų. Esant apkrovoms GPU temperatūra neturėtų viršyti 90 Celsijaus laipsnių.
Kitos temperatūros, kurias reikėtų stebėti – kietojo disko. Čia nesutapimų daugiau, o įtakos tam turi disko tipas (SSD / HDD), nešiojamo kompiuterio modelis bei oro srauto lygis korpuse. Pažymima, kad SSD diskai, sukurti „flash“ atminties pagrindu pasižymi geresniu veikimu. Kietojo disko temperatūra neturėtų viršyti 50 Celsijaus laipsnių. Didesnė temperatūra gali nepalankiai veikti disko gyvybingumą.
Apie nešiojamo kompiuterio perkaitimą gali liūdyti tokie tipiniai šiai problemai reiškiniai:
Pastebimai lėtesnis sistemos veikimasFPS žaidimuose kritimasDažnas sistemos pakibimasKompiuterio išsijungimasDažnas ir garsus ventiliatoriaus veikimasKorpuso įkaitimasKaip sumažinti nešiojamo kompiuterio temperatūrą?
Yra įvairių būdų, kaip efektyviai sumažinti nešiojamo kompiuterio temperatūrą. Tam, kad išvengtume nešiojamo kompiuterio perkaitimo ir pagerintume jo veikimą, vertėtų pasirūpinti ne tik aušinimo sistema. Štai keletas aukštos nešiojamo kompiuterio temperatūros problemos sprendimų būdų:
1) Valymas suspaustu oru
Karts nuo karto vertėtų atidaryti nešiojamo kompiuterio korpusą ir suspaustu oru tiksliai išvalyti tiek vidų, tiek ventiliacines angas ir patį ventiliatorių. Geriausiems rezultatams pasiekti šią procedūrą rekomenduojama kartoti kas mėnesį.
2) Termopastos pakeitimas
Labai svarbu kas kurį laiką keisti termopastą. Norint tai padaryti reikia atsukti nešiojamo kompiuterio korpusą bei radiatorių, kruopščiai išvalyti senos pastos liekanas ir švelniai užtepti naujos. Šis procesas gali reikšmingai pagerinti įrenginio darbą.
3) Aušinimo pado naudojimas
Dažnų ir didelių apkrovų atvejais padeda gero aušinimo pado naudojimas. „Geras“ aušinimo padas pabrėžiamas ne šiaip sau, nes didelė dalis pigių aušinimo padų iš tikrųjų neatlieka savo funkcijos, todėl labai rekomenduojama rinktis kokybiškus produktus. Pažymima, kad šiuo atveju dėmesio verti tokių gamintojų kaip „Zalman“, „CoolerMaster“ bei „Chieftec produktai.
4) Tinkamas naudojimasis
Kai nešiojamu kompiuteriu nesinaudojate, išjunkite jį. Įrenginį reikėtų laikyti ant kietaus lygaus paviršiaus ar aušinimo pado. Minkštas paviršius kaip taisyklė apsunkina oro srautą ir lemia temperatūros kilimą.
5) Apkrovos apribojimas
Tais atvejais, kai nešiojamas kompiuteris perkaista dėl didelės procesoriaus apkrovos, galima pasirūpinti tinkamu paleidžiamų procesų valdymu. Šiam tikslui („Windows“ sistemos atvejais) reikėtų pasitelkti tvarkykle „Task Manager“ ir pažiūrėti, kokie procesai naudoja daugiausiai procesoriaus taktinio dažnio. Taip pat vertėtų įdiegti optimizacijos ir nereikalingų failų šalinimo programą, pavyzdžiui „Ccleaner“.
Pastaba: Esant pertepimo termopasta ar giluminio dulkių išvalymo poreikiams labai rekomenduojama kreiptis į kompiuterių specialistus, o ne eksperimentuoti patiems.
