18 gegužės, 2016
Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)

Simboliniai pavadinimai: laikas prisiminti taisykles

Pastaruoju metu spaudoje, interneto svetainėse, viešojoje informacijoje ir kitur simboliniai pavadinimai (sudaryti iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme) dažnai rašomi nesilaikant simbolinių pavadinimų rašymo taisyklių.

Pagrindinė taisyklė: simboliniai pavadinimai turi būti rašomi su kabutėmis ir pradedami rašyti didžiąja raide. Išsamiau – savivaldybės kalbininkės Rūtos Švedienės pateikiamame straipsnyje.

Daugiažodžių pavadinimų didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis, pvz.: „Naujoji rūta“, „Sėkmingos investicijos raktas“ (ne „Sėkmingos Investicijos Raktas“). Lietuviškos kabutės tokios: „Abc“ (ne “Abc” ir kt.).

Galima išskirti ir ne kabutėmis

Išskyrimas kabutėmis yra pagrindinis būdas lietuvių rašto kalboje, jos dažniausiai vartojamos simboliniams, antraštiniams pavadinimams, citatoms išskirti. Kabutes gali atstoti kitas šriftas ar visos didžiosios raidės. Išskyrimas šriftu – alternatyvus, labiau tinka reklamose, iškabose, prekių etiketėse ir pan. Kai taikomas išskyrimas šriftu ar kitokiu grafiniu būdu, kabučių geriau nerašyti, pvz., etiketėje galėtų būti parašyta taip: Šokoladiniai saldainiai „Rūta“, Šokoladiniai saldainiai RŪTA ar Šokoladiniai saldainiai Rūta.

Teisinė forma – iš mažosios

Prieš simbolinį pavadinimą einantis žodis ar žodžių junginys, žymintis įmonės, įstaigos ar organizacijos teisinę formą arba rūšinį pavadinimą, sakinio viduje rašomas mažosiomis raidėmis, pvz.: uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“, viešoji įstaiga „Laiptai į viltį“ (o ne Viešoji įstaiga „Laiptai į viltį“). Teisinę formą galima nurodyti santrumpa, pvz.: UAB „Omnitel“, VšĮ „Laiptai į viltį“.

Tiesioginiai pavadinimai rašomi be kabučių

Pavadinimai su gimininės reikšmės (įmonės bendrinį vardą reiškiančiais) žodžiais yra tiesioginės reikšmės, ne simboliniai, ir rašomi be kabučių, pvz., AB Šiaulių bankas (ne AB „Šiaulių bankas“), UAB Šiuolaikinio meno centras (ne UAB „Šiuolaikinio meno centras“). Su vietų ir asmenų vardais dažniausiai sudaromi būtent tiesioginės reikšmės pavadinimai, pvz.: VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras (ne VšĮ „Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras“), VšĮ Kėdainių ligoninė (ne VšĮ „Kėdainių ligoninė“). Tačiau – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė bendrovė „Kėdainių grūdai“, nes tokie pavadinimai simboliniai: žodžiai draudimas ar grūdai nereiškia įmonės ar įstaigos, taigi šiuo atveju vartojami perkeltine reikšme.

Rūšinis pavadinimas – iš mažosios

Mišraus tipo pavadinimuose, kuriuos sudaro tiesioginis ir simbolinis pavadinimai, prieš simbolinį einantisrūšinis pavadinimas pagal bendrąsias rašybos taisykles rašomas mažąja raide, pvz.: UAB sporto klubas„Palanga“, VšĮ poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, odontologijos klinika „Gražių šypsenų namai“, labdaros ir paramos fondas „Algojimas“.

Kada simbolinius pavadinimus linksniuoti, o kada ne

Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Man patinka bendrovės „Bitė“ teikiamos paslaugos; Mūsų prekybos centrui „Senukai“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į grožio saloną „Saulės namai“.
Jei lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai eina prieš nomenklatūrinį žodį, vietoj vardininko vartojamas kilmininkas, pvz.: „Bitės“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Senukų“ prekybos centrui reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Saulės namų“ grožio saloną.
Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, vartojami be nomenklatūrinio žodžio, yra linksniuojami, pvz.: „Bitės“ teikiamos paslaugos; „Senukams“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Saulės namus“.
Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Man patinka bendrovės „Sonex“ teikiamos paslaugos; Reikia nusipirkti akcinės bendrovės „Sanitas“ (AB „Sanitas“) vaistų; Didžiajai parduotuvei „Maxima“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau automobilį „Corolla“.
Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys be nomenklatūrinio žodžio arba prieš jį, rekomenduojami linksniuoti, jeigu juos įmanoma priderinti prie lietuvių kalbos linksniuotės, pvz.: „Sonexo“ teikiamos paslaugos; „Sanito“ vaistai; „Maximai“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau „Corollą“.


Kazimieras Garšva / manokrastas.lt nuotr.
10 gegužės, 2021

Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso […]

15 gruodžio, 2017

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]

30 lapkričio, 2017

Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]

4 liepos, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

28 birželio, 2017

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]

31 gegužės, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

4 gegužės, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

19 balandžio, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

18 balandžio, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

14 balandžio, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

7 balandžio, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]

8 kovo, 2017

Šiandien Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą […]

31 sausio, 2017

Valstybinis lietuvių kalbos statusas Lietuvos Respublikoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje. 1995 m. sausio 31 […]

26 sausio, 2017

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių […]

25 sausio, 2017

Valgiaraštis yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. […]

19 gruodžio, 2016

Jau šį savaitgalį švęsime Kalėdas. Ar žinote, kad tuo žodžiu vadinta ne tik Kristaus gimimo šventė. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ […]

14 lapkričio, 2016

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, […]

26 liepos, 2016

Liepos 26-oji – Onìnės – šv. Onos šventė, Onos vardo diena. Gal kiek ir keista, bet senovėje labai stengdavosi iki […]

7 liepos, 2016

Šiais metais  Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja daug dėmesio skiria kavinių bei restoranų valgiaraščių bei viešųjų užrašų kalbai. Šios įstaigos […]

1 liepos, 2016

Šiandien, liepos pirmą dieną, – Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką […]