Utenoje paminėtos literatūros ir kultūros istoriko Gotfrydo Ostermejerio 300 –osios gimimo metinės
2016 m. gegužės 20 d. Utenos Švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė pakvietė į Kraštotyros muziejų, kuriame vyko popietė, skirta Gotfrydo Ostermejerio, XVIII amžiaus II pusės Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros ir kultūros istoriko, lietuvių raštijos kūrėjo ir kalbininko 300 gimimo metinėms pažymėti. Popietėje pranešimus pristatė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas ir Utenos Vyturių progimnazijos mokytoja Roma Jančiauskienė. Praktinės tarptautinės konferencijos, vykusios Mažojoje Lietuvoje, įspūdžiais pasidalino Utenos Švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė.
Gotfrydas Ostermejeris literatūrologams žinomas kaip giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kultūros istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų religijų tyrėjas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius. Nors gimė ne Mažojoje Lietuvoje, bet savo tyrimus skyrė mokslo sričiai, kuri dabar įvardijama kaip lituanistika plačiąja prasme. G. Ostermejeris gimė 1716 m. balandžio 20 d. Marienburge, Vakarų Prūsijoje. 1737–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. 1752 m. Gotfrydas Ostermejeris buvo įšventintas į kunigus, Trempuose kunigavo iki savo amžiaus pabaigos. Gyvendamas Trempuose jis rinko medžiagą giesmynams, vertė į lietuvių kalbą religinius veikalus, parašė lietuvių kalbos gramatiką.
Utenos kraštotyros muziejuje pranešimą „G. Ostermejeris – tyrinėtojas, lietuvių kalbos puoselėtojas“ pristatė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas. Lektorius pasakojo apie Gotfrydo Ostermejerio visuomeninę, kultūrinę ir mokslinę veiklą, kuria jis įrodė lietuvių kalbos, papročių, mitologijos savitumą,pastangas apginti lietuvius ir jų kultūrą nuo vis stiprėjančios germanizacijos. K. Kaminskas padėkojo uteniškiams pedagogams už iniciatyvas ir entuziazmą pagerbiant Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros ir kultūros istoriką, lietuvių raštijos kūrėją G. Ostermejerį.
Lektorė R. Jančiauskienė popietės dalyviams priminė keturis kertinius pažinimo ir kūrybos principus: empyrinį (tyrinėjimų), meno (grožio), filosofijos (pasaulėžiūros)ir religijos. Šis pažinimo ketvertukas vaisingai skleidėsi Trempų kunigo Gotfrydo Ostermejerio, lietuvybės puoselėtojo veikloje. Laikmetis ir aplinka kurioje gyveno ir dirbo autorius nelengvas: pažymėtas maro padariniais Mažosios Lietuvos teritorijoje, kolonistų iš Zalcburgo ir lietuvių bendravimo ypatumais, nuspalvintas pietistų maldingumo sąjūdžio idėjomis. Kalbotyrininko veikla pranešime iliustruota polemikos su to meto įtakingais autoritetais pavyzdžiais. Polemikos įkvėptas, G. Ostermejeris parašė kelis lituanistinius veikalus, kuriuose gvildendama lietuvių kalbos gramatikos, poetikos, kalbotyros, vertimų temos. Raštuose likęs G. Ostermejerio teiginys apie Lietuvos ir lietuvininkų pavadinimo kilmę (atsakymas oponentui garsiojo Halės universiteto profesoriui Tunmanui) : „…vardas , atrodo, bus kilęs iš lietuviško veiksmažodžio lieti. Nūdienių lietuvių protėviai rado gražią lygią žemę. Čia jie įsikūrė ir pavadino tą kraštą Lietuva – kaip nulietas kraštas, o nuo krašto vėliau jie gavo vardą lietuvininkai. Ponas profesorius Tunmanas klaidingai tą vardą kildina iš lihst ( plėšti plėšinius) nes žodis nelietuviškas.“ Ispūdinga tai, kad G. Ostermejeris parengė ir išleido lietuvišką giesmyną, deja, giesmynas nebuvo platinamas, ir kol kas nežinoma ar yra išlikęs bent vienas giesmyno egzempliorius. R.Jančiauskienė pasidalijo žiniomis apie katalikų vienuolio Tomo Kempiečio traktatą „Kristaus sekimas“. G. Ostermejeris vieną iš šio traktato skyrių išvertė kaip giesmę „Širdingas pagraudenimas“ ir išleido Karaliaučiuje 1781m.
Giesmė „Širdingas pagraudenimas“ ir tapo uteniškių literatūrinės kompozicijos scenarijumi, pagal kurį minint Gotfrydo Ostermejerio 300-ąsias gimimo metines Utenos Vyturių, Aukštakalnio progimnazijų ir „Saulės“ gimnazijos mokytojai sukūrė vaidinimą. Inscenizacijos autorė Utenos Vyturių progimnazijos mokytoja Roma Jančiauskienė, dailininkė Utenos Dauniškio gimnazijos mokytoja Ramunė Tarvydienė. Graži pedagogų ir kalbotyrininkų bendrystė leidžia šiandien ir vėl prisiliesti prie lietuvių kalbos istorijos, raidos ištakų ir paženklina G. Ostermejerio stiprybę bei užmojus puoselėjant lituanistiką.
