Šviečiamoji gyvulininkystės programa vaikams ir jaunimui keliauja per Lietuvą
Kaip miesto vaikams pažinti naminius gyvūnus ir paukščius? Tam sukurta speciali Žemės ūkio ministerijos bei Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro šviečiamoji gyvulininkystės programa „Gyvulininkystė ir aš“, skirta skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste, keliauja per Lietuvą. Programa pritaikyta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikams, pradinio (1–4 klasių) ir pagrindinio ugdymo (5–8 klasių) švietimo įstaigų moksleiviams.
Šiuo metu įgyvendinant programą dalyvauja 10 vaikų darželių ir 30 mokyklų. Atrinktos įstaigos yra aprūpintos mokomąja medžiaga ir priemonėmis. Ugdymo įstaigos, pasinaudodamos gauta medžiaga, savarankiškai organizuoja vaikų ir jaunimo švietimo pamokėles, konkursus ir kt.
Ūkinių gyvūnų parodėlė buvo organizuota Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centre (toliau – Centras) Baisogaloje (Radviliškis) Kelmės r. Šedbarų pradinės mokyklos-daugiafunkcinio centro vaikučiams.
Vaikai galėjo pamatyti vietinius žemaitukų arklius, pasivažinėti šių arklių traukiama bričkele, stebėjo žirgų šuolio galingumo rungtis. Taip pat jie galėjo iš arti apžiūrėti ir paglostyti Lietuvos vietines šiurkščiavilnes avis su ėriukais bei vietines ožkas. Vaikai sužinojo, kad tiek iš avių, tiek ir iš ožkų gaunama produkcija gali būti labai įvairi – mėsa, pienas, vilna, kailiai. Šiurkščiavilnės avys sveria 30–40 kg, veda po 2–3 ėriukus ir duoda po 1–2 kg įvairiaspalvės šiurkščios vilnos. Vaikai galėjo pasivažinėti senoviniu kinkiniu, traukiamu Lietuvos šėmųjų ir baltnugarių veislės jaučių. Ypač vaikus stebino jaučių dydis ir svoris. Centro darbuotoja Rasa Šiukščiuvienė patikslino, kad šie galiūnai, velkantys vežimą, sveria po 1,3 tonos.
Vaikai pirmą kartą išvydo vištines žąsis su jaunikliais ir sužinojo, kad jos laikomos pūkams, mėsai ir kepenims gauti. Perėjimo metu žąsys padeda 20–30 kiaušinių, kurių vidutinis svoris 145–170 g. Programos dalyviai galėjo pasigrožėti lietuviškų veislių balandžiais ir sužinoti, kaip juos maitinti ir prižiūrėti.
Ypač vaikai džiaugėsi šunimis medžiotojais – Lietuvos skalikais. Rašytiniai duomenys byloja, kad Lietuvoje su skalikais medžiota jau 1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas mini 11 šunų grupių, tarp jų – kelios skalikų veislės. Skalikai nelabai tiko kaip sarginiai šunys, bet buvo mėgstami medžiotojų ir nesugadinti mišrinimo.
Vaikai, susipažinę parodoje su senosiomis Lietuvos gyvulių veislėmis ir paukščiais, piešė juos, taip pat dalyvavo viktorinoje, atsakinėjo į įvairius klausimus. Visa ši pažintinė diena paliko vaikams neišdildomą įspūdį. Pradinių klasių mokytoja Jolanta Urbelienė labai palankiai atsiliepė apie šviečiamąją gyvulininkystės programą, kuria džiaugiasi ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai, ne visi turintys artimųjų kaime ir galintys supažindinti vaikus su ūkiniais gyvūnais. Ji sakė, kad ši programa skatina juos dar labiau plėtoti šią šviečiamąją veiklą ir užmegzti ryšius su ūkininkais, kurie mielai priima moksleivius ir supažindina juos su savo auginamais gyvuliais, parodo, kuo ir kaip jie šeriami, kaip laikomos ir melžiamos karvės. Taip vaikams sudaromos sąlygos pažinti naminius gyvulius ir paukščius. Šviečiamosios programos šūkis „Augink, rūpinkis, mylėk “ įkvepia veikti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.
