Istorinė diena: po daugybės metų Neringoje vėl galės leistis mažieji lėktuvai

„Nidos aerodromas – tinkamiausia vieta rąstams sandėliuoti“ – savo nuomonę Lietuvos aeroklubo svetainėje prieš kurį laiką buvo išsakęs Nidos aerodromo atkūrimo grupės narys, Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas. Tačiau taip daugiau nebeturėtų būti. Po daugelio metų ši vasara bus pirmoji, kai Neringoje pagaliau oficialiai galės leistis mažieji orlaiviai. Daugelį metų nenaudota vieta turės lauko nusileidimo aikštelės statusą.

1965 metais pastatytas Nidos oro uostas yra tinkamas turistinei lengvųjų ir ultralengvųjų lėktuvų bei sportinei aviacijai, tačiau iki šiol skrydžiai buvo uždrausti dėl neatitikimo saugos reikalavimams, per arti kilimo ir tūpimo tako augančių medžių.

Toks sprendimas buvo priimtas po, laimei, sėkmingai pasibaigusios avarijos. 2001-ųjų gegužę kildamas avariją patyrė Kauno aeroklubui priklausantis 1971 m. prancūzų gamybos lėktuvas „Sokata ST-10“. Nors šio incidento metu nei pilotas Viktoras Ramonas, nei kartu skridę keturi keleiviai nenukentėjo, tačiau buvo priimtas sprendimas Nidos oro uoste uždrausti leistis visiems lėktuvams, išskyrus sraigtasparnius.

Nepaisant to, vėliau oro uoste buvo vykdomi neteisėti skrydžiai ir 2009 metų liepą leisdamasis jame patyrė avariją verslininkui Tadui Karosui priklausantis lėktuvas „Cirrus SR22“.

Dėl per arti tako augančių medžių ir saugumo neatitikimo ši aikštelė oficialiai nebenaudojama kone du dešimtmečius, o kadaise iš jos buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Vilnių, Kauną ir Palangą. Aikštelėje iki šiol leistis buvo galima tik avariniu atveju.

Birželio 18 dieną Nidoje Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija minės atkurto akrobatinio skraidymo 50-metį, tad take nutūps pirmieji lėktuvai ir bus paskelbtas Nidos lauko nusileidimo aikštelės atidarymas.

Nori aerodromo

Nidos meras Darius Jasaitis neslepia, jog tai pirmas žingsnis atgaivinant šį taką ir bus siekiama gauti aerodromo statusą.

1998 metais valstybė į Nidos lėktuvų nusileidimo taką investavo 5,6 mln. litų (apie 1,5 mln. eurų), pirmajame rekonstrukcijos etape kilimo ir tūpimo takas nuo 600 m buvo pailgintas iki 815 m, antrame etape buvo planuojama prailginti taką iki 1200 m, kad jame galėtų leistis nedideli keleiviniai lėktuvai, tačiau 1998 metais dėl žaliųjų protestų šių planų buvo atsisakyta.

2005 metais Neringos miesto taryba nusprendė užbaigti pradėtą oro uosto rekonstrukciją. Antrojo etapo metu buvo planuojama pašalinti kliuvinius, esančius oro uosto teritorijoje, įrengti vandens valymo įrenginius. Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Neringos savivaldybei netikėtai buvo atimtos teisės tvarkyti žemes aplink pakilimo taką, kurios reikalingos oro uosto rekonstrukcijos užbaigimui.

Saugoma nebus

Iki pernai šio tako šeimininku buvo valstybė, nusprendusi turtą grąžinti Nidos savivaldybei. Ši ėmėsi veiksmų atgaivinti merdinčią vietą.

„Reikėjo išvalyti mišką. Matome kelmus, turėjo būt nuo vidurinės ašinės linijos išvalyta apie šimtas metrų. Dabar atlikome dažymo darbus, padarėme projektus“, – kalbėjo D.Jasaitis.

Lėktuvų stovėjimo aikštelė, kilimo-tūpimo takas yra 815 metrų ilgio ir 30 metrų pločio. Ji veiks tokiu pat principu, kaip nesaugoma automobilių stovėjimo aikštelė.

„Apskridai ratą, pažiūrėjai, kad nebūtų ant tako motorolerių, tuktukų ar briedžių ir leidiesi, pats esi atsakingas. Dėl šio statuso čia negali vykti kariniai, užsakomieji skrydžiai. Jei būtų aerodromas, pakeistų viską, iškart galėtų atsirasti skrydžiai Ryga-Nida, Vilnius-Nida, o tam poreikis tikrai yra“, – sakė D.Jasaitis.

Meras nesiryžo prognozuoti, kiek mažųjų lėktuvų take galėtų nusileisti jau šią vasarą. Neabejojama, jog bent keletas jų turėtų atvykti. Administratoriaus aikštelei skirti neplanuojama, nes mokesčių rinkti tiesiog nėra už ką. Anot mero, kitose šalyse nusileidimas tokiose aikštelėse kainuoja apie 20 eurų, tačiau dėl keleto lėktuvų kol kas galimo darbuotojo išlaikymas užgultų savivaldybės pečius.

„Ateityje labai norėtume, kad čia būtų moduliniai namukai, tiems, kurie atskris, nes angaro nestatysime. Norėtume, kad vietoje žmonės galėtų nakvoti, su dviračiais ar tuktukais nuvykti iki miesto ir grįžti. Čia mūsų svajonės ir tikslai. Vis dėlto pilotui toli nueiti nuo lėktuvėlių baisu, nes juos reikia saugoti ir žiūrėti, – sakė meras. – Pagrindinės lauko nusileidimo aikštelių pajamos yra iš papildomos paslaugos angaras, kuro užpildymas, visa kita. To kol kas neplanuojame“.

Jo žiniomis, šis aerodromas prieš 50 metų buvo pastatytas Sovietų Sąjungos premjerui Aleksejui Kosyginui, kuris turėjo vilą Nidoje, tačiau joje tebuvo keletą kartų. Iki Palangos atskridęs premjeras Nidą pasiekdavo lėktuvu An-2.

Atidarymo šventė

Birželio 18 dieną Nidos krantinėje ir aerodrome vyks aviacinė šventė – parodomosios akrobatinio skraidymo varžybos skirtos paminėti atkurto akrobatinio skraidymo 50-metį. Tą pačią dieną bus oficialiai atidarytas ir Nidos aerodromas.

Parodomosiose varžybose bus galima išvysti stipriausių Lietuvos akrobatinio skraidymo meistrų pasirodymus kuriuos vainikuos Jurgio Kairio šou. Tokio pobūdžio renginys Nidoje vyks pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Parodomųjų akrobatinio skraidymo varžybų dalyviai virš Nidos krantinės atliks tris programas, kurias vainikuos Jurgio Kairio pasirodymas. Visų susirinkusių akis džiugins aviacinės technikos paroda. Renginio metu dalyviai turės išskirtinę galimybę apžvalginių skrydžių metu iš dangaus išvysti Nidos apylinkes.