Gyvename laisvai ir aktyviai
Artėjant vasarai nebeliko laiko atidėlioti darbų rytojui, todėl projekto „Gyvenu laisvai!“ komandai tenka vis sparčiau suktis.
Praėjusią savaitę Rūdiškių gimnazistai kartu su Lietuvos archeologijos draugijos pirmininku Vykintu Vaitkevičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite toliau dėliojo turistinius maršrutus po Trakų apylinkes, kartu su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi – fotografavo jau atrinktus objektus, o su Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininku Tautvydu Kalteniu – svarstė, kaip atrodys bukletas su naujaisiais maršrutais.
Istorijų kūrimo komanda kartu su V. Vaitkevičiumi nusprendė, kad objektai, įtraukti į lobio paieškų maršrutą, yra šiek kiek per toli vienas nuo kito, menkai tarpusavyje susiję, todėl ėmė ieškoti naujų idėjų, ką įdomaus būtų galima parodyti bei papasakoti į Rūdiškes užsukusiems turistams. Viena tokių idėjų kaipmat ir gimė.
Žinoma, kad anksčiau Rūdiškėse didelę gyventojų dalį sudarė žydai. Jaunuoliai panoro labiau pasidomėti, kaip gyveno, ką veikė ir kokius pėdsakus čia paliko šios tautos atstovai. Todėl jie patraukė į Rūdiškių biblioteką, kur jaunuolius pasitiko ir apie išlikusius žydų namus papasakojo jos vedėja Laima Franckevičienė.
„Po apsilankymo bibliotekoje apžiūrėjome tris namus, kuriuose gyveno garsiausios žydų verslininkų šeimos, – pasakoja Dominyka Steponkevičiūtė. – Viename jų, prie geležinkelio stoties, veikė arbatinė. Kaip pasakojo Vykintas, žydai buvę sumanūs, jie suprato, kad laukiant traukinių ar išlipus iš jų po ilgos kelionės, ypač žiemą, norisi kur nors prisėsti, sušilti.“
Anot jaunuolių, antrajame name žydai buvo atidarę duoninę ar parduotuvę, o trečiajame, kur dabar įsikūrusi biblioteka, ko tik anksčiau nebuvo: ir lopšelis-darželis, ir ligoninė, ir kultūros namai.
„Nebūčiau net susimąsčiusi, kad pastatai, pro kuriuos beveik kasdien praeini, slepia tokią istoriją“, – stebisi Dominyka. O štai Simona Piatkovskaja sako: „Teko girdėti kalbų, kad Rūdiškėse buvo žydų miestelis. Gali būti, kad ir mano močiutė, kuri dirbo ligoninėje, slaugė žydus.“ Jaunuoliai tikina, kad taip visko nepaliks: toliau domėsis Rūdiškėse gyvenusiomis žydų šeimomis, jų likimais.
Dar viena nauja, tačiau kol kas neišplėtota idėja – sudaryti turistinį maršrutą, skirtą keliauti vandenų takais ir aplankyti įdomiausius, paslaptingiausius Trakų apylinkių šaltinius, versmes, ežerus, upes.
Kol istorijos kūrimo komanda aptarinėjo naujas idėjas ir apžiūrinėjo žydų namus, fotografų komanda kartu su A. Aleksandravičiumi leidosi kelionėn po Trakų rajono apylinkes. Jie nuotraukose įamžino legendomis apipintą Velnio duobę, Žuklijų piliakalnį, nuo kurio matyti Vilkokšnio ežeras, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, taip pat negailėjo fotoaparatų, telefonų blyksnių Grendavės paplūdimyje, prie Strėvos įgriuvos ir kitose vietose, kurios bus įtrauktos į mistiškąjį turistinį maršrutą.
Jaunieji fotografai bandė „pagauti“ kuo įdomesnių, išskirtinių kadrų. Kaip pasakoja Livija Arlauskaitė, dabar kiekvienas atrinks po keletą gražiausių savo nuotraukų ir nusiųs jas A. Aleksandravičiui. Šis pažadėjo atsiųstas nuotraukas peržiūrėti, patarti, ką ir kaip jose būtų galima patobulinti.
Be užduočių neliko ir su T. Kalteniu dirbusi dizainerių komanda. Anot Viliaus Kumparsko, jaunuoliai aptarė būsimo bukleto, skirto turistiniams maršrutams pristatyti, viziją, struktūrą, pasiskirstė darbais. Vieni turi susisteminti ir paruošti maketavimui surinktą medžiagą, kiti – surasti kiek įmanoma geresnės kokybės Trakų, Rūdiškių ir savo komandos herbus.
Taigi dirbame, kad kuo geriau pažintume savo miestelį ir apylinkes ir kuo greičiau pamatytume savo veiklos rezultatą – turistinį lankstinuką.