Gimnazistai iš Rumunijos grįžo kupini įspūdžių
Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje (Šilalės r.) toliau vykdomas ERASMUS+ projektas „Jaunimo daugiakalbiškumas ir darbo perspektyvos Europoje“. Gimnazijos atstovai šiais mokslo metais jau svečiavosi Bulgarijoje ir Graikijoje, o gegužės 9-13 dienomis su mokomuoju vizitu vyko į Rumuniją.
Šeši pirmokai gimnazistai bei istorijos mokytojos Laima Baltutienė ir Nomeda Kasmauskaitė Perisoru mieste (Scoala Gimnaziala nr1. Perisoru), kartu su Ispanijos, Graikijos, Bulgarijos ir Lenkijos atstovų delegacijomis, ne tik susipažino su Rumunijos istorija, gamta, tradicijomis, bet ir gilino anglų kalbos žinias, mokėsi dirbti įvairiose darbo grupėse, bendradarbiavo, taikė aktyvius ir kūrybiškus metodus. Mokiniai ir mokytojai turėjo būti paruošę namų darbus – pristatymus bei pamokų vedimą apie darbo rinką, pramonę, biomokslą, farmaciją, biomediciną, agrokultūrą ir ateities transportą Europoje bei savo šalyse. Lietuvos atstovės Deimantė Košytė ir Dajana Latvys rengė pristatymą apie atsinaujinančios energetikos šaltinius Europoje, o į aktyvią bei kūrybiškumo reikalaujančią pamoką įtraukė Aušra Vitaitė, Dovilė Petrauskaitė, Mikas Kaminskas ir Deividas Kuzas.
Rumuniją įvairūs informacijos šaltiniai įvardija kaip neturtingą šalį, tačiau mus ši šalis sužavėjo: nuostabiai gražus kalnuotas peizažas, kvapą gniaužiantys tarpekliai, paslaptingumu ir mistika viliojanti Transilvanija, senovinės tvirtovės ir pilys, viduramžių laikus menantys senieji didmiesčių kvartalai, amžius skaičiuojantys vienuolynai su įspūdingomis freskomis… Rumunijoje net 33 objektai įtrauktį į UNESCO paveldo sąrašus.
Perisoru gimnazijos mokiniai ir mokytojai mus pasitiko svetingai, supažindino su savo miestelio ir mokyklos istorija. Taip pat buvo suteikta galimybė susipažinti ir su šalyjelabiausiai vertinamu Murfatlar vynuogynu ir ten esančiu muziejumi. Vaikščiojome po vieną seniausių Rumunijos miestų ir vieną didžiausių Europos uostų, Konstancą, įkurtą maždaug 600 metų prieš mūsų erą prieJuodosios jūros, lankėmės ten esančiame Akvariume. Džiaugėmės tuo, kad aplankėme ir didžiausią Rumunijos pasididžiavimą – Braną, kitaip vadinamą Drakulos pilimi. Brano pilis Rumunijoje apraizgyta daugybės legendų. Sakoma, kad pilis priklausė grafui Drakulai, XV amžiuje gyvenusiam Vladui Tepešai. Nors to niekaip negalima įrodyti, mat Vladas pilyje gyveno labai trumpai ir tik svečio teisėmis. Tačiau faktas, kad Brano pilis atitinka idealios gotikinės Transilvanijos pasakų pilies įvaizdį, todėl traukia turistus iš viso pasaulio. Tuo pasinaudojo ir čia apsistojęs rašytojas Bremas Stokeris, sukūręs savo žymųjį personažą. Pirmą kartą rašytiniame šaltinyje Brano pilis paminėta 1377 m. Vengrijos Liudviko I D‘Anžu laiške, kuriuo jis Prasovo piliečiams suteikė tam tikrų privilegijų. Piliai teko svarbus vaidmuo ginant Vengrijos karalių nuo Otomanų ir Totorių, besiveržusių iš Valakijos per Rucar perėją. Būtent dėl saugumo Brasovo gyventojai ir pastatė pilį. Pilyje eksponuojama baldų ir meno kūrinių kolekcija, surinkta Rumunijos karalienės Marijos. Kalno apačioje yra įrengtas muziejus po atviru dangumi, kuriame galima pamatyti Rumunijos valstiečių darbo įrankius, pastatus (gyvenamuosius namus, klėtį ir t. t.), surinktus iš visos šalies. Neužmirštamą įspūdį paliko ir Rasnov tvirtovė. XIII a. siekdami užtikrinti apsaugą nuo turkų ir totorių invazijos didikai išsikėlė į Rasnov gyventojų pastatytą tvirtovę ant kalvos. Po to ji buvo sustiprinta įtvirtinimų, bokštų, pylimų ir XVa. tapo viena tvirčiausių Transilvanijos gynybinių centrų. Kad patektume į ją važiavome įdomiu traukinuku, kuris buvo prikabintas prie traktoriaus. Iš išorės ši tvirtovė atrodo kaip apgriuvusi pilis, bet patekę į vidų nustebome, nes ten buvo įkurtas visas miestelis su mažomis gatvelėmis, trobelėmis. Visas tas miestelis aptvertas didžiule stora siena. Iš viršaus atsiveria nuostabi ir kvapą gniaužianti Karpatų kalnų panorama. Paskutinę dieną Perisoru šeimininkai mums surengė ekskursiją po vietinį ūkį, kuriame galėjome palyginti ne tik auginamą derlių, darbo sąlygas, naudojamą transportą su pas mus esančiu, bet ir degustuoti vietinės gamybos gaivųjį gėrimą.
Projekto dalyviai artimiau susipažino sutikimo ir atsisveikinimo vakarėliuose, kur buvo šokami tautiniai šokiai, dainuojamos karaokė dainos, žaidžiami žaidimai ir skanaujama nacionaliniais valgiais. Ypatingo pasisekimo susilaukė lietuvių liaudies šokis „Oira, oira“ bei graikų sirtakis ir nepakartojamieji rumunų desertai. Viso vizito metu mus lydėjęs rumunų svetingumas ir nuoširdumas išsiskiriant privertė ir ašarą nubraukti. Tačiau neverta liūdėti, nes dabar mes, Kaltinėnų A.Stulginskio gimnazijos bendruomenė, lauksime visų projekto draugų atvykstant į atsakomąjį vizitą rudenį.
