Tauragės miesto šventę minint

2016 m. pradžioje Tauragės rajono savivaldybėje gyveno 40,8 tūkst. nuolatinių gyventojų (Tauragės mieste – 23,1 tūkst.). 2016 m. pradžioje Tauragės rajono savivaldybėje gyveno 61,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų, pensinio amžiaus – 23 proc., vaikų iki 16 metų amžiaus – 15,5 proc. 1 tūkst. vyrų teko 1 175 moterys. 2016 m. pradžioje daugiausia savivaldybėje gyveno 23 ir 55 metų amžiaus gyventojų. 2015 m. iš Tauragės rajono savivaldybės emigravo 675 asmenys, 2014 m. – 567.

2015 m. Tauragės rajono savivaldybėje buvo 17,4 tūkst. užimtų gyventojų. 2015 m., palyginti su 2014 m., užimtų gyventojų padaugėjo 3,5 proc. 2015 m. nedarbo lygis Tauragės apskrityje siekė 9,1 proc. ir buvo 2,5 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Tauragės rajono savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, 2015 m. sudarė 570,6 EUR ir buvo 143,5 EUR mažesnis nei vidutiniškai šalyje (714,1 EUR). Palyginti su 2014 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje padidėjo 37,1 EUR.

2015 m. pabaigoje Tauragės rajono savivaldybėje veikė 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurias lankė 1,2 tūkst. vaikų, tai beveik 1,2 proc. daugiau nei 2014 m. 100 vaikų teko 112 vietų. 2015–2016 mokslo metų pradžioje Tauragės rajono savivaldybėje buvo 18 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokėsi 4,8 tūkst. mokinių ir dirbo 484 mokytojai, veikė viena profesinio mokymo įstaiga.

2015 m. Tauragės rajono savivaldybėje veikė 1 muziejus, kuriame apsilankė beveik 6 tūkst. lankytojų, 22 kultūros centrai (Tauragės apskrityje – 58) su 893 dalyviais (Tauragės apskrityje – 2,6 tūkst.). 2015 m. buvo 88 meno mėgėjų kolektyvai (Tauragės apskrityje – 231), 28 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pavaldžios bibliotekos, kurios turėjo 9 tūkst. skaitytojų.

2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Tauragės rajono savivaldybėje veikė 1 065 ūkio subjektai. Daugiausia – 33 proc. – buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių. Kiek mažiau buvo apdirbamosios gamybos (11,4 proc.), transporto ir saugojimo (10,5 proc.), kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių (8,1 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (5 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (4,7 proc.) įmonių. Palyginti su 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus Tauragės rajono savivaldybėje padidėjo 6,4 proc.

2015 m. Tauragės rajono savivaldybės apgyvendinimo įstaigos priėmė 5,9 tūkst. turistų (0,3 proc. daugiau nei 2014 m.), iš jų užsieniečių – 2,1 tūkst. (20,2 proc. daugiau nei 2014 m.). 2015 m. daugiausia turistų apgyvendinta iš Lenkijos (0,9 tūkst.). Taip pat sulaukta turistų iš Estijos (0,3 tūkst.) ir Baltarusijos (0,2 tūkst.). Viešbučių ir motelių numerių užimtumas sudarė 34,2 proc. (2014 m. – 26,8 proc.).

Tauragės rajono savivaldybėje gaminami specialios paskirties plastikiniai drabužiai, cheminės ir dujų apsaugos drabužiai, narų kostiumai, siuvami vyriški ir moteriški drabužiai iš tekstilės, gaminami žvejybos tinklai ir virvės, įvairūs baldai ir medienos gaminiai, kasamos durpės, tačiau didžiausią gaminamų gaminių dalį sudaro maisto produktai.

Negalutiniais duomenimis, 2015 m. iš Tauragės apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 155,7 mln. EUR. Tai sudarė 1,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Daugiausia eksportuota gyvų gyvūnų, gyvūninės kilmės produktų (24,1 proc.), medienos ir medienos gaminių (22,5 proc.), tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių (13 proc.), paruoštų maisto produktų (12,5 proc.). Pagrindinės eksporto partnerės buvo: Lenkija (12,6 proc), Norvegija (11,1 proc.), Vokietija (10,9 proc.), Danija (10,7 proc.) ir Nyderlandai (10,6 proc.).

2014 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Tauragės rajono savivaldybėje sudarė 20,12 mln. EUR, arba 0,2 proc. visų šalies TUI. Per metus TUI išaugo 28,4 proc. Vienam savivaldybės gyventojui teko 487 EUR TUI (šalyje – 4 404 EUR).

Negalutiniais duomenimis, Tauragės apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 m. siekė 724,5 mln. EUR ir sudarė 2 proc. viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 7 tūkst. EUR BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (28,3 proc.) bei pramonėje (21,7 proc.).