Darbo užmokestis sumažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo Telšių (6,6 proc.), Panevėžio (2,5 proc.) ir Alytaus (2,4 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse darbo užmokestis sumažėjo nuo 2,3 iki 0,3 proc.
Darbo užmokesčio sumažėjimą 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. ketvirtuoju, lėmė mažesnis darbo dienų skaičius, sezoniškumas, išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos bei kitos priežastys.
2016 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus (827,6 EUR), Klaipėdos (734,3 EUR) ir Kauno (732,9 EUR) apskričių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Tauragės apskrityje darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo mažiausias ir siekė 609,6 EUR (218 EUR mažesnis nei Vilniaus apskrityje ir 138,4 EUR – nei vidutiniškai šalyje).
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis apskrityse 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo daugelyje (7) apskričių, labiausiai – 4,9 proc. – Telšių, Panevėžio apskrityje sumažėjo 1,1 proc., Kauno – 1 proc., kitose – nuo 0,9 iki 0,1 proc. Utenos, Vilniaus ir Tauragės apskrityse vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis atitinkamai padidėjo 0,3, 0,7 ir 1,2 proc.
Neto darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitusi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.
Per metus (2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 7,7 proc. – Kauno, Tauragės apskrityje padidėjo 7,5 proc., Vilniaus – 7 proc. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus sparčiausiai augo Tauragės (8,4 proc.), Kauno (8,2 proc.) ir Šiaulių (7,5 proc.) apskrityse.
Darbo užmokesčio augimui minėtu laikotarpiu įtakos turėjo didesnės darbų apimtys, daugiau išdirbtų valandų, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 350 EUR padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.
2016 m. pirmąjį ketvirtį darbo užmokestis sumažėjo daugelyje savivaldybių
2016 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 44 savivaldybėse, daugiausia – Mažeikių rajone (9,6 proc.), mažiausia – Vilniaus mieste, Trakų ir Jurbarko rajonuose (po 0,2 proc.), o kitose (16) padidėjo nuo 0,4 proc. iki 6,9 proc.
2016 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (852,1 EUR), Kėdainių rajono (822,4 EUR), Klaipėdos miesto (793,6 EUR) ir Visagino (788,5 EUR) savivaldybių darbuotojai. Šiose savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies ūkio vidurkį atitinkamai 104,1, 74,4, 45,6 ir 40,5 EUR. Mažiausiai uždirbo Šalčininkų rajono (540,3 EUR), Kalvarijos (546,2 EUR) ir Zarasų rajono (550,3 EUR) savivaldybių darbuotojai. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybių 2016 m. pirmąjį ketvirtį siekė 311,8 EUR.
Per metus (2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 3,2 iki 12,8 proc., išskyrus Rietavo savivaldybę, kurioje 0,4 proc. sumažėjo.
Vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo daugelyje apskričių ir savivaldybių
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2016 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 210,2 tūkst. ir, palyginti su 2015 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 15,3 tūkst. Tai lėmė didesnis darbuotojų skaičius daugelyje apskričių: nuo 0,2 proc. Telšių iki 2,1 proc. Vilniaus apskrityje. Utenos, Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius nedaug sumažėjo.
Per 2016 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 27 savivaldybėse. Labiausiai vidutinis darbuotojų skaičius išaugo Klaipėdos, Panevėžio ir Trakų rajonų savivaldybėse (atitinkamai 4,9, 4,1, 3,8 proc.). Kitose (29) savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 proc. iki 5,7 proc. Raseinių, Radviliškio, Jurbarko ir Mažeikių rajonų savavaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė.
Per metus (2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 1,3 proc. (15,5 tūkst.) ir padidėjo daugelyje apskričių (nuo 0,4 proc. Tauragės iki 2,1 proc. Vilniaus apskrityje). Tik Marijampolės, Alytaus ir Utenos apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo (atitinkamai 0,3, 0,7 ir 2 proc.).
Vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 34 savivaldybėse – nuo 0,1 proc. Vilkaviškio rajono iki 6,1 proc. Elektrėnų. Likusiose (25) nedaug sumažėjo, o Mažeikių rajono savivaldybėje jis beveik nepakito.