Istorinis Lietuvos ir Lenkijos ministrų susitikimas: neišvengta aštrių klausimų
Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai Tomas Žilinskas ir Mariusz Blaszczak antradienį Varšuvoje aptarė aktualius Europos Sąjungos (ES) išorės sienos stiprinimo bei nelegalios migracijos ir kontrabandos prevencijos klausimus, taip pat – situaciją šalyse dėl karo pabėgėlių perkėlimo ir šalių apsisprendimą dėl bevizio režimo suteikimo Gruzijai ir Ukrainai.
„Gruzija ir Ukraina įvykdė visus Europos Komisijos (EK) keltus reikalavimus, ir jų gyventojai EK ataskaitą dėl bevizio režimo suteikimo priėmė su euforija, tarsi jų valstybės būtų priimtos į Europos Sąjungą, taigi Europa turi nusiųsti Gruzijai ir Ukrainai pozityvų signalą, jog ES ne tik dalija pažadus, bet ir juos vykdo”, – dvišaliame susitikime kalbėjo ministras T. Žilinskas.
Ministras informavo Lenkijos kolegą apie prieš keletą dienų įvykusį vizitą Gruzijoje, kur turėjo galimybę nuvykti į Gruzijos ir Pietų Osetijos pasienį, kontroliuojamą Rusijos pajėgų. „Rusija investuoja į sienos infrastruktūrą, vykdo strateginių Gruzijos objektų (magistralinių kelių, elektros tinklų ir kt.) monitoringą bei imasi agresyvios propagandos, esą Europa pažadų Gruzijos atžvilgiu neįvykdys. Tai kelia nerimą, todėl prašau toliau palaikyti Gruziją ir Ukrainą, suteikiant galimybę sąžiningiems piliečiams laisviau keliauti Europoje”, – sakė T. Žilinskas.
Ministras M. Blaszczak savo ruožtu pažymėjo, kad kaimyninių šalių solidarumas yra jų saugumo garantas.
Lietuvos vidaus reikalų ministras taip pat informavo kolegą apie situaciją šalyje dėl karo pabėgėlių perkėlimo. „Lietuva įsipareigojo padėti žmonėms, kurie bėga nuo karo, taigi itin kruopščiai tikriname visus pateiktus prašymus. Jei to nepadarysime iki perkėlimo, galime turėti skaudžių pasekmių“, – sakė T. Žilinskas, pridurdamas, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų sutiktų padėti į Lietuvą atvykstantiems prieglobsčio prašytojams ir didžioji dauguma jų tai padarytų su sąlyga – padėtų žmogui, kuris bėga nuo karo ir persekiojimo, neieškodamas geresnių ekonominių sąlygų.
Susitikime dalyvavęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Antanas Montvydas pristatė Lietuvos pasiekimus kovojant su nelegaliais sienos perėjimais ir kontrabanda. Jis pabrėžė, kad ypatingą proveržį saugant sieną Lietuva padarė įdiegus modernias technines sienos apsaugos priemones. Ir tai padarius, pasikeitė nelegalių migrantų ir kontrabandos gabenimo kryptis, t.y. nelegalius migrantus ir kontrabandinius krovinius, patekusius per Latvijos išorės sieną, dabar bandoma gabenti per vidines ES sienas (Lietuvos ir Latvijos bei Lietuvos ir Lenkijos), kurių nuolatinė kontrolė buvo panaikinta šalims tapus Šengeno erdvės narėmis.
Ministras T. Žilinskas taip pat pažymėjo, kad Lietuvai ES išorės sienos apsauga yra prioritetas, taigi valstybė apsaugos stiprinimui turėtų skirti ne tik ES, bet ir savo biudžeto lėšas.
Dvišalio ministrų susitikimo, kuris įvyko po devynerių metų pertraukos, metu M. Blaszczak taip pat išreiškė Lenkijos poziciją tautinių mažumų klausimu. Probleminėmis sritimis Lenkijos ministras įvardijo lenkiškų asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose pagal tarimą bei rengiamą Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos reorganizaciją.
Ministras T. Žilinskas savo ruožtu pažymėjo, kad sprendimo tautinių mažumų klausimų šalys turi ieškoti kartu. „Kaip ir šeimoje – dėl pablogėjusių santykių nebūna kaltas tik vienas, taip ir mes priimtino sprendimo turime ieškoti kartu. Viliuosi, jog tai, kad minėtieji tautinėms mažumoms svarbūs klausimai nėra išspręsti abiem šalims priimtinai, nesutrukdys mums stiprinti bendradarbiavimą ir plėtoti geros kaimynystės santykius”, – susitikime sakė ministras T. Žilinskas.
Ministras T. Žilinskas susitikimą su Lenkijos kolega įvardijo kaip lauktą ir itin svarbų, nes paskutinius devynerius metus Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrų dvišaliai susitikimai nevyko. Ministrai apsikeitė simbolinėmis dovanomis.
