VRM spartina regionų vystymo programų įgyvendinimą
Už regioninę politiką atsakingi specialistai su Klaipėdos ir Tauragės savivaldos atstovais aptarė problemas, dėl kurių stringa regionų vystymo programos, ir pasiūlė sprendimus, kaip paspartinti Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonių įgyvendinimą.
Numatyta projektams papildomai skirti po 2,5 proc. valstybės biudžeto lėšų, atitinkamai sumažinant savivaldybių dalį.
Pasak specialistų, atsakingų už regioninės politikos įgyvendinimą, praėjusio laikotarpio Europos Sąjungos (ES) paramos patirtis rodo, kad miestuose ir miesteliuose sutvarkius infrastruktūrą, rekonstravus arba įrengus aikštes, parkus, poilsio zonas, sutvarkius gatves, pėsčiųjų ir dviračių takus, daugiabučių namų aplinką, sutvarkius apleistas teritorijas, regionuose ne tik pagerėjo gyvenimo kokybė, bet ir buvo sukurtos palankesnės sąlygos pradėti ir plėtoti verslą: atidaryti kavines, parduotuvėles, kirpyklas ir pan.
Vidaus reikalų ministerija (VRM), siekdama paspartinti ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų regionų projektams įgyvendinti, panaudojimą ir išsiaiškinti problemas, trukdančias sėkmingam šių projektų įgyvendinimui, pradėjo organizuoti renginius 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonių įgyvendinimo regionuose paspartinimo galimybėms aptarti.
Palangoje birželio 7 d. organizuotas renginys buvo skirtas Klaipėdos ir Tauragės regionų savivaldybių merams, administracijų vadovams, regionų plėtros tarybų atstovams.
Renginio metu 8-ių ministerijų (Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Ūkio, Susiekimo ir Vidaus reikalų), administruojančių 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemones, kurių naudos gavėjai – savivaldybės, atstovai pristatė priemonių įgyvendinimo situaciją, problemas ir galimas rizikas, taip pat pateikė konkrečius siūlymus, kaip greičiau pradėti projektų įgyvendinimą Klaipėdos ir Tauragės regionuose.
VRM atstovai akcentavo, kad siekiant paskatinti spartesnį viešosios infrastruktūros plėtros ir modernizavimo projektų įgyvendinimą ir sumažinti finansinę savivaldybių naštą, VRM administruojamų priemonių „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“, „Miestų kompleksinė plėtra“ ir „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ projektams papildomai skiriama po 2,5 proc. valstybės biudžeto lėšų, atitinkamai sumažinant savivaldybių dalį, jeigu kartu su projekto paraiška pateikiamas statinio techninis projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
Toks pat papildomas skatinimas taikomas projektams, kurių įgyvendinimo terminas sutrumpėja ne mažiau nei 10 proc. nuo projekto sutartyje numatyto termino, taip pat projektams, kuriuos įgyvendinus bus sukurtos naujos darbo vietos mažose ir vidutinėse įmonėse bei savarankiškai dirbantiems asmenims.
VRM koordinuoja 10 regionų ir 5 didžiųjų miestų integruotų teritorijų vystymo programų, kuriose atskirų ministerijų, vietos valdžios, bendruomenės ir verslo turimi ištekliai koncentruojami konkrečių vietovių kompleksinėms vystymosi problemoms spręsti, įgyvendinimą. Renginiai, skirti paspartinti integruotų teritorijų vystymo programų įgyvendinimą, birželį vyks Birštone, Anykščiuose, Šiauliuose ir Vilniuje.
