Šiaulių ir Kauno kardiologai stiprina kardiologijos pagalbą Šiaurės Lietuvoje

Į Ch. Frenkelio vilą rinkosi Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų kardiologai, prieš dvejus metus suvieniję jėgas ir žengę didžiulį žingsnį, stiprindami kardiologijos pagalbą Šiaurės Lietuvoje. Surengta II-oji jungtinė dviejų gydymo įstaigų kardiologų konferencija, kurioje aptarti ne tik bendradarbiavimo rezultatai, bet ir pasidžiaugta didžiule pažanga, kuri per praėjusius metus įvyko Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre, įvardintos ambicijos, kurios pirmyn veda abiejų gydymo įstaigų profesionalias kardiologų komandas.

Kardiologija – prioritetinė sritis

Prieš dvejus metus užsimezgusi Šiaulių ir Kauno kardiologų profesinė draugystė jau duoda rezultatų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė, pasveikinusi susirinkusius į II-ąją jungtinę LSMU ligoninės Kardiologijos klinikos ir RŠL Širdies ir kraujagyslių centro kardiologų konferenciją, pasidžiaugė ne tik užsimezgusiu glaudžiu kardiologų bendradarbiavimu, bet ir puikia aplinka Ch. Frenkelio rūmuose bei nuotaikingu dainininkės Aurelijos Čižauskaitės ir Arijaus Ivaškevičiaus vadovaujamos džiazo grupės „A5“ koncertu.

„Kardiologija yra pripažinta Lietuvos sveikatos apsaugos prioritetu. Pagrindinė problema – miokardo infarktas. Jam ištikus labai svarbu žinoti, kad laiku sulauksite reikiamos kvalifikuotos pagalbos“, – sveikindama ir dėkodama konferencijos dalyviams kalbėjo Sveikatos apsaugos viceministrė Jūratė Sabalienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, kardiologas, profesorius Remigijus Žaliūnas įsitikinęs, jog jėgas suvieniję Šiaulių ir Kauno kardiologai gali padaryti dar daugiau, negu iki šiol. „Padarykite tai, kad pacientai suvoktų, kokios galimybės yra, – teigė universiteto rektorius. – Jūs jau esate mums labai rimti konkurentai. Manau, kad būsime konkuruojančios gydymo įstaigos ir ateityje, ir ši sveika konkurencija bus žmonių sveikatos labui“.

Pačią pradžią šio glaudaus ir perspektyvaus bendradarbiavimo prisiminė LSMU ligoninės Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius. Prieš trejus metus susitikimo su ligoninės generaliniu direktoriumi Petru Simavičiumi metu ir kilusi idėja Šiauliuose įkurti širdies ligų centrą, kuris teiktų pagalbą Šiaulių krašto žmonėms. Pasak vadovo, norėta apjungti stacionaro, intervencinės kardiologijos veiklą ir projektas buvo labai atsakingai realizuotas.

Pradžia buvo nelengva

Šio projekto dėka kai kuriose srityse Šiauliuose yra netgi daugiau pažangos, nei Kauno klinikose, tačiau Kauno klinikose taip pat suteikiama kitokia pagalba, kurios Šiauliuose nėra galimybių teikti, pavyzdžiui, širdies chirurgija“, – teigė R. Jurkevičius.

Kad pasiekti šiandienos rezultatų, reikėjo labai daug dirbti. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė prisiminė pirmuosius susitikimus, kuriuose dalyvavo ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika, ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja Eugenija Kukaitienė, su kuriais reikėjo skaičiuoti ne tik lėšas, bet ir kilometrus, kuriuos suks medikai, veždami ligonius iš atokiausių apskrities kampelių.

Dėkojo gydymo įstaigos vadovė ne tik minėtiems įstaigų vadovams, labai geranoriškai atsižvelgusiems į kuriamas naujoves ir poreikius. Dėkojo ir apskrities gydymo įstaigoms, kurios suprato, jog reikės keisti darbo specifiką, ir darė reikalingus sprendimus. O labiausiai dėkota ligoninės personalui.

„Kalbėdami apie kardiologijos klasterį, kalbame vien apie kardiologus, nors iš tikrųjų dirba visa komanda: Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, rentgenas, laboratorija, reanimacija. Tai – labai geras komandinio darbo pavyzdys“, – teigė V. Makštutienė.

Tada, kai paciento kardiograma rodo, kad jam pagalbos reikia dabar ir nedelsiant, ir užsisuka visas pagalbos mechanizmas, kuriame svarbus kiekvieno pagalbą teikiančiojo indėlis. Laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas V. Makštutienė padėkos raštus įteikė labiausiai praėjusiais metais širdies gydyme nusipelniusiems kardiologams.

Pasiekti rezultatai džiugina

Prieš dvejus metus įkūrus kardiologijos klasterį, pasikeitė širdies chirurgijos pagalba Šiaurės Lietuvos gyventojams. Apie šiuos pokyčius ir naujoves pranešimą skaitė LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis. Profesorius pasidalino šio bendradarbiavimo rezultatais, aptarė širdies chirurgų veiklos naujoves.

Per praėjusius metus Kauno širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje Šiaurės Lietuvos pacientams atlikta 150 širdies operacijų. Klinikoje akivaizdžiai padaugėjo pacientų, siunčiamų iš Respublikinės Šiaulių ligoninės. Labai daug nusipelno Šiaulių krašto pacientams ir Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos specialistai, nuolat konsultuojantys Šiaulių ligoninės pacientus, teikiantys profesinę paramą ligoninės kardiologams, įsisavinantiems vis naujus širdies ir kraujagyslių ligų tyrimo ir gydymo metodus.

Širdies ir kraujagyslių centro vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė aptarė centro metų veiklą, pristatė nuveiktus darbus ir planus ateičiai.

Pranešimą apie intervencinės kardiologijos naujoves skaičiusi RŠL Rentgenochirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja, intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė teigė, jog intervencinė kardiologija – ta sritis, kuriai labiausiai naudingas susijungimas bei įkurtas klasteris.

Intervencinės kardiologijos tarnyba buvo organizuota 2014 metų rugsėjo 1 dieną. Intervenciniai kardiologai teikia pagalbą pacientams dėl ūmaus miokardo infarkto, kai užsikimšusios kraujagyslės. Pacientų skaičius su miokardo infarktais augo, o mirtingumas nuo miokardo infarkto akivaizdžiai mažėjo – tai ir buvo pagrindinis tikslas, kurio siekė kardiologijos klasterio kūrėjai.

Pagrindinės procedūros, atliktos 2015 metais – koronografijos, kurių atlikta 2063, antroje vietoje – intervencijos, kurių atlikta 1015, ir elektrokardiostimuliatorių implantacija – implantuoti 105 stimuliatoriai.

Per paskutiniuosius dvejus metus, kai užsimezgė dviejų miestų kardiologų draugystė, procedūrų skaičius dvigubėjo.

Nestigo ir naujovių. Viena jų – 2015 metais pradėtos elektrokardiostimuliatorių implantacijos, kurių ypač daugėjo praėjusiais metais. Tai – didžiulis profesoriaus Aro Puodžiukyno nuopelnas, ne jo dėka Šiauliuose pradėta nauja era, implantuojant elektrokardiostimuliatorius.

Pradėtos taikyti rotabliacijos procedūros, kurių metu kalkės, esančios kraujagyslės viduje, išgręžiamos deimantiniais grąžtais. Taip užtikrinamas kraujagyslės praeinamumas implantuoti stentams. Jau atliktos trys procedūros.

„Jei finansavimas leistų kardiologams daryti tai, ką jie geba, naujovių centre būtų dar daugiau“, – apibendrino kardiologijos klasterio dalyvių pasiekimus Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. doc. J. Plisienė. – Tikrai yra kuo didžiuotis, tačiau už visų skaičių yra kardiologai, intervenciniai kardiologai, visa komanda, kurie šį sunkų ir atsakingą darbą ir atlieka, taigi didžiulis ačiū šiems žmonėms“.

Nuotaikingą pranešimą „Kardiologija Šiauliuose jaunųjų kardiologų akimis“ pristatė jaunas kardiologas Žilvinas Vaičiulis, kuris parodė, kodėl verta rinktis darbo vietą Šiaulių Širdies ir kraujagyslių centre, pristatė kardiologijos rezidentų atsiliepimus. Visi atlikę rezidentūros dalį Šiauliuose ir vėl norėtų čia grįžti.

Aptarė kardiologai ir farmacijos galimybes, gydant širdies ir kraujagyslių ligas, ypač arterinės hipertenzijos gydymo naujoves. LSMU doc. R. Unikas skaitė pranešimą „Nuo arterinės hipertenzijos iki miokardo infarkto“. Apie naujas širdies ligų prevencijos galimybes pranešimą skaitė LSMU prof. R. Šlapikas. Pranešimą apie kritinių situacijų valdymą, naudojant antikoaguliantus skaitė ir doc. Jurgita Plisienė. Kaunietė dr. Nora Kupstytė pristatė savo medicinos mokslų daktaro disertacijos rezultatus apie trombocitų agregacijos tyrimus. Dr. N. Kupstytės disertacija buvo įvertinta Mokslų akademijos premija, kaip geriausia disertacija biomedicinos mokslų srityje.