Ūkio ministras Evaldas Gustas: „Konsolidavimo proceso sėkmė – visų mūsų rankose“

2013 m. Ūkio ministerijos iniciatyva pradėto priežiūros institucijų veiklos ir jų funkcijų konsolidavimo proceso tikslas – sukurti naują priežiūros institucijų modelį, panaikinti besidubliuojančias funkcijas, sumažinti perteklinę verslo priežiūrą ir didinti tai darančių darbuotojų kompetenciją. Šiuo tikslu 2013 m. Ūkio ministerija už 28,3 tūkst. eurų viešųjų pirkimų būdu pirko nepriklausomų ekspertų paslaugas – jie parengė Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo planą. Pasitelkti ekspertus buvo būtina, kad būtų užtikrinta nešališka ir objektyvi nuomonė.

Ūkio ministerijos vaidmuo konsolidavimo procese dvejopas – ji ne tik kartu su kitomis ministerijomis atsakinga už konkrečių sričių konsolidavimo sprendimų įgyvendinimą, bet yra ir proceso koordinatorė.

Galiu pasakyti, kad iki šios dienos įgyvendinta 16 institucijų veiklos optimizavimo sprendimų, dar 10 sprendimų įgyvendinimą užtikrinančių teisės aktų projektų pateikta Seimui.

Kalbėdamas labai konkrečiai, galiu konstatuoti, kad iki šios dienos bendras faktinis priežiūros institucijų skaičius sumažėjo 7 institucijomis – nuo 57 iki 50. Daug tai ar mažai? Mano nuomone, šis skaičius galėtų būti ir gražesnis.

Ūkio ministerija savo „namų darbus“ atliko sąžiningai ir laiku. Mums buvo pavesti konsolidavimo sprendimai vartotojų apsaugos ir valstybės pajamų surinkimo srityje.

Pirma, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prijungta prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Nuo šių metų sausio 1-osios veikia atsinaujinusi institucija.

Antra, Audito ir apskaitos tarnyba, Turto vertinimo priežiūros tarnyba ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos konsoliduotas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą.

Kalbėdamas apie kitų ministerijų „namų darbus“, turiu paminėti, kad 10 teritorinių visuomenės sveikatos centrų sujungta į vieną Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Jis veiklą pradėjo nuo šių metų balandžio 1 d. Nauja institucija užtikrins, kad ūkio subjektų priežiūra būtų vykdoma bei administracinės paslaugos teikiamos koordinuotai ir taikant vienodą praktiką visuose regionuose.

Reikia paminėti, kad, efektyviau perskirsčius priežiūros funkcijų atlikimą, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Ekstremalių sveikatai situacijų centras nebevykdo ūkio subjektų priežiūros.

Be to, Valstybinei darbo inspekcijai buvo perduota Lietuvos darbo biržos atliekama socialinių įmonių veiklos priežiūros funkcija, katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų funkcija iš Susisiekimo ministerijos perduota Teisingumo ministerijai. Optimizuotos Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento teritorinių padalinių bendrosios funkcijos. Ūkio ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija dalyvavo įgyvendinant ir priežiūros funkcijų optimizavimo sprendimą: su maistu besiliečiančių medžiagų saugos, higienos, kokybės ir ženklinimo kontrolės funkcija, kurią atliko Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir įgyvendinti kiti institucijų veiklos optimizavimo sprendimai.

Šiuo metu Seime svarstomas Statybų įstatymo pakeitimas, kuriuo numatoma mažinti statinio projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančių institucijų skaičių nuo 15 iki 8. Taip pat siekiama sutrumpinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminus – ypatingo statinio statybos ir rekonstravimo projektui patikrinti terminas trumpėtų nuo 35 darbo dienų iki 20 darbo dienų, kitais atvejais (neypatingo statinio statybos ar rekonstravimo, ypatingo statinio kapitalinio remonto ir kt.) – nuo 20 darbo dienų iki 10 darbo dienų. Be to, įstatymo projektu siekiama atsisakyti galimybės reikalauti pateikti statinio projektą popierine forma, kad būtų atliktas išankstinis statinio projekto atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimas.

Baigiami suderinti teisės aktų projektai, numatantys keletą sektorių apimančio reguliuotojo steigimą sujungus Ryšių reguliavimo tarnybą, Valstybinę kainų energetikos kontrolės komisiją ir Valstybinę energetikos inspekciją. Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti galutinį sprendimą ir įstatymų projektus pateikti svarstyti Seimui. Labai tikiuosi, kad šie teisės aktai neužsigulės stalčiuose.

Be to, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlomai Valstybinės mokesčių inspekcijos apskričių teritorinių padalinių (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos) reorganizacijai, kurios metu teritorinių padalinių skaičius bus sumažintas nuo 10 iki 5. Taip pat bus užtikrintas efektyvesnis finansinių bei žmogiškųjų išteklių naudojimas bei gerinama atliekamų funkcijų kokybė.

Tenka apgailestauti, kad Seimas, skubos tvarka priimdamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba buvo išbraukta iš valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų sąrašo, užkirto kelią Vyriausybės siūlomai Aplinkos apsaugos institucijų (regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros) pertvarkai.

Taip pat iki šiol nėra sutarimo su Seimo komitetais dėl Aplinkos ministerijos siūlomų Saugomų teritorijų direkcijų tinklo pertvarkos perspektyvų, nes šis komitetas kategoriškai nepritaria jokiai Saugomų teritorijų direkcijų tinklo pertvarkai.

Be to, reikia priminti, kad praėjusiais metais Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis įteisino konkretų 42 urėdijų skaičių ir taip apribojo Vyriausybės galimybes bet kokiu būdu reformuoti miškų urėdijų sistemą bei optimizuoti valstybinio miškų ūkio veiklos valdymą.

Kaip konsolidavimo procesą prižiūrintis ministras ne kartą atkreipiau dėmesį, kad Švietimo ir mokslo ministerija vėluoja įgyvendinti jai pavestus Švietimo kokybės srities institucijų optimizavimo sprendimus, ir raginau kaip galima skubiau imtis priemonių parengti aiškią viziją, kaip bus užtikrinta švietimo priežiūrą vykdančių institucijų veiklos konsolidacija.

Taigi, konsolidavimo procesas, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet juda į priekį.