Per karščius gydytojams trigubai daugiau darbo

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai kreipiasi į visuomenę, įspėdami, kokį pavojų sveikatai gali kelti karščiai, saulės spinduliai ir kiti vasaros malonumai, kai elgiamasi neatsakingai, netausojant sveikatos. Vasara tik prasideda, bet anksti prasidėję karščiai (kuriuos jau pakeitė vėsa), nusinešė jauno šiauliečio gyvybę. Medikų pagalbos šaukėsi ir saulėje odą nudegę pacientai. Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius jau įveikė pirmąją apgultį, kai dėl karščių pacientų srautas buvo patrigubėjęs. Spaudos konferencijoje gydytojai negailėjo patarimų kaip elgtis, kad vasaros malonumai netaptų rimtų ligų priežastimi.

Dauguma ligonių – dėl karščio

Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus medikai pirmieji pajunta gamtos pokyčius. Temperatūrai pašokus iki +30 laipsnių Celsijaus, skyriuje pacientų kaip per gripo epidemiją. Skyriuje dirbusi terapeutė Vitalija Miliuvienė rodo pacientų registracijos lentą – dar tik vidudienis, o vienoje lovoje jau registruota po tris pacientus – srautas patrigubėjęs. Per pusdienį pagalbos prireikė 20 žmonių. Gydytoja sako, jog daugumai sveikata sutriko dėl per ilgo buvimo saulėje ar karštyje

Taigi srautas trigubai didesnis, nei įprastą dieną, pacientai guldomi ir į pristatomas lovas, nes palatos visos užimtos.

„Vasara pražydo visu grožiu, o mums darbo kaip viduržiemį gripo epidemijos metu. Žmonių antplūdis labai didelis – visos skyriuje lovos užimtos,“ – kalba gydytoja terapeutė Vitalija Miliuvienė.

Kiekviena oro permaina, o taip pat ir karštis, reikalauja adaptacijos ir pasiruošimo permainai. Gydytoja sako, jog dėl karščių daugiausiai kenčia vyresnio amžiaus žmonės. Juos ištinka dehidratacija, svaigsta galvą, blogėja kraujotaka, dėl ko gali ištikti net ir insultas ar širdies infarktas. Daugėja ir širdies veiklos sutrikimų, kai dėl karščių pradeda skaudėti širdies plote. Dažniausiai taip nutinka, kai žmogus karštyje vartoja alkoholio. Gydytoja pataria karštyje neiti į lauką be galvos apdangalo, o nuo 11 iki 16 valandos vengti ilgai būti lauke, nes tuo laiku saulė kaitriausia ir pavojingiausia. Reikia nepamiršti ir skysčių – gydytoja rekomenduoja kiekvieną valandą išgerti po stiklinę vandens – ne arbatos, ne kavos, bet vandens.

Karštis įveikia ne tik paplūdimyje

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje surengta spaudos konferencija, kurios metu apie karščių keliamus pavojus žmogaus sveikatai pasakojo Intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas anesteziologas –reanimatologas, laikinai einantis vedėjo pareigas, Andrius Bubliauskas, Neurochirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas neurochirurgas Algirdas Danelis ir Odos ir veneros ligų centro vedėjas gydytojas dermatovenerologas Vaclovas Vaitkevičius.

Medikai pastebi, jog ne tik perkaista, bet dažnas ir pavojingai odą įdega ne tik paplūdimyje, bet ir darbe, kai nedėvimas galvos apdangalas, nesisaugoma tiesioginių saulės spindulių, per ilgai būnama karštoje ir tvankioje nevėdinamoje patalpoje.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas Andrius Bubliauskas pastebi, jog dažniausias sveikatos sutrikimas karštyje – hipertermija, kai žmogaus normali temperatūra pakyla per 37,5 laipsnio. Tai nutinka dėl sutrikusios termoreguliacijos. Jautrūs karščio ir saulės poveikiui yra naujagimiai ir vaikai iki 4,5 metų, vyresnio amžiaus, turintys antsvorio bei žalingų įpročių žmonės, sergantys lėtinėmis ir kai kuriomis įgimtomis ligomis.

Perkaitus saulėje neretai pasireiškia ir dehidratacija, kai įvyksta vandens disbalansas, žmogaus organizmui ima trūkti elektrolitų. Prasideda pokyčiai žmogaus organizme, sutrunka ir kompensaciniai mechanizmai.

Labiausiai jautrios karščiui yra žmogaus kepenys, taip pat kardiovaskulinė ir neurologinė sistema.

Medikų pagalba būtina

Perkaitus saulėje gali pasireikšti silpnumas, lengvas sąmonės netekimas. Gali pradėti mirgėti akyse, pykinti, vemti ar net viduriuoti. Laiku nesuteikus pagalbos ir išsivysčius sunkiai hipertermijai, gali prasidėti net traukuliai, ištikti koma. Pasak gydytojo A. Bubliausko, dažnai pavojingus sveikatos sutrikimus sukelia per ilgas buvimas saulėje, ypač daug judant – dirbant ar sportuojant. Gali ištikti ir šilumos smūgis, kai kūno temperatūra pakyla per 40 laipsnių Celsijaus.

„Kai žmogui trunka sąmonė, dažnėja pulsas ir kinta kraujospūdis, kyla temperatūra – tai ir yra signalas, jog reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes gali kilti reali grėsmė gyvybei“, – įspėja reanimatologas, šiais metais jau gydęs perkaitusį karštyje vyrą, kuriam medikai jau nebepajėgė padėti.

Laukiant medikų, gydytojas pataria perkaitusį žmogų guldyti į pavėsį ar nešti į vėsią patalpą, vėsinti drėgnais vėsiais rankšluosčiais, duoti skysčių.

Karštis žmones veikia skirtingai. Nors visiems patariama nebūti saulėje, kai lauke karštis, ypač neiti į saulę nuo 11 iki 16 valandos., bet visiems vieno recepto nėra. Pasak A. Bubliausko, vienas ir valandą pabuvęs saulėje gali patirti saulės smūgį, o kitas karštį išgyvena be jokių sveikatos sutrikimų.

Šią vasarą Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikams jau teko gydyti perkaitusį karštyje vyrą, kuriam medikai jau nebepajėgė padėti. Jaunas vyras atvežtas iš darbovietės. Žmogus jau buvo be sąmonės, kūno temperatūra siekė 42 laipsnius. Jo išgelbėti medikams nebepavyko.

Gydytojas pastebi, jog saulės ar šilumos smūgio tikimybė labai didėja dirbant fizinį darbą saulės atokaitoje, kai oro drėgnumas daugiau kaip 70 proc.

Gražus įdegis gresia ligomis

Paplūdimys ir saulė neatskiriami nuo gražaus įdegio, dėl kurio neretas ir pameta galvą. Odos ir veneros ligų centro vedėjas dermatovenerologas Vaclovas Vaitkevičius sako, jog odos nudegimas – dažniausias odos pakenkimas saulėje. Dideliais karščiais prasidėjusios vasaros saulė ne vieną paženklino odos nudegimu, bet ne visiems prireikia medikų pagalbos. Jos prireikė ne vienam pacientui, kuris veido odą, ausis, kaklą įdegė dirbdamas. Medikai pastebi, jog dažnai nuo saulės nukenčia vairuotojai, statybininkai, lauko darbuotojai, kai saulėkaitoje nenaudoja apsaugos priemonių, kepurių.

Gydytojas pastebi, jog buvimas saulėje ne kiekvienam žmogui pakenkia vienodai. „Greičiausiai įdega šviesiaplaukiai ir šviesiaodžiai bei rusvaplaukiai. Ypač pavojinga saulė ankstyvą pavasarį, o rudeniop jau nebūna tokia pikta.

Nudegusią odą patariama vėsinti, padeda ir liaudiškos priemonės – kefyras, grietinė. Jei įdegusias vietas skauda, gydytojas pataria naudoti priemones su pantenoliu.

Ypač stiprūs odos nudegimai pavojingi, nes gali iškilti pavojus susirgti melanoma – odos vėžiu. Ypač dėmesingi turi būti žmonės, kurių odos paviršiuje yra apgamų.

„Jei pastebite, kad apgamas tampa netaisyklingos formos, „karpytas“, jei pakinta pakraščiai, pasikeičia spalva ar dydis, reikia nedelsiant kreiptis į medikus“, – pataria specialistas.

Kai auglys į odą įaugęs per 0,75 milimetro, dar galima padėti ir visiškai pasveikti. Tačiau jeigu darinys į odą įauga jau 1,5 milimetro, prognozių gerų tikėtis nebeverta.

Pagaliau dažnas deginimasis sendina odą, o po gražaus įdegio oda tik vysta, greičiau raukšlėjasi. Dermatologas V. Vaitkevičius norintiems įdegti pataria pradėti saulės vonias nuo 20 minučių ir buvimą saulėje ilginti palaipsniui. O vidudienį, kai saulė kaitriausia, gydytojas pataria visiškai nesideginti ir neiti į paplūdimį. Apsaugai nuo ultravioletinių spindulių patariama naudoti apsauginius kremus ir teptis jais odą kas valandą bei nusimaudžius vandens telkinyje.

Traumos pasekmės – ilgam

Vasara daugėja traumų, nes gyvenimas tampa aktyvesnis, nei šaltuoju metų laiku. Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelis pastebėjo, jog daugėja galvos, kaklo, stuburo traumų, o susižaloja dažniausiai avarijų dalyviai, motociklininkai, dviratininkai, žemės ūkio darbuotojai ir, žinoma, mėgėjai nardyti vandenyje.

Ypač apmaudu, jog dažniausiai nukenčia jauni žmonės, o traumos sunkios, dažniausiai pasekmes paliekančios visam gyvenimui.

„Noriu kreiptis į jaunus žmones – nepameskite galvos, būdami prie vandens ir norėdami parodyti savo šaunumą! Šokti į vandenį iš aukštai, daryti salto reikia būti pasirengus. Netgi profesionalūs sportininkai, šokinėjantys į vandenį nuo tramplino, rizikuoja patirti traumų“, – įspėja šuolininkus neurochirurgas A. Danelis ir pataria būti budriems prie vandens telkinio ir šokti geriau ant kojų, o ne ant galvos.

Atsargumo reikia neprarasti net ir atėjus prie jau žinomo vandens telkinio, nes po ledonešio keičiasi dugno reljefas ir ten, kur praėjusią vasarą buvo gilu, gali būti sekluma. „Neriant į vandenį žemyn galva, gali būti vos keliais centimetrais seklesnė vieta, kad susižalotumėte galvą, kaklą ar stuburą“, – sako gydytojas.

Nelaimės mėgsta vaikščioti ne po vieną. Tad vandenyje patyrus galvos, kaklo ar stuburo traumą kyla didelė rizika dar ir paskęsti. Jei žmogus nepraranda sąmonės ir sulaiko kvėpavimą, plaučiuose esantis oras jį iškelia į paviršių ir antros nelaimės pavyksta išvengti. Tačiau praradus sąmonę, jei ne nuskęstama, tai, pritraukus į plaučius vandens, susergama plaučių uždegimu.

Neurochirurgai pastebi, jog dažniausiai traumas patiria neblaivūs asmenys, nes dėl alkoholio poveikio praranda savisaugos jausmą, elgiasi neatsakingai, per drąsiai.

Nukentėjusiam vandenyje ypač svarbi teisinga pirmoji pagalba, todėl reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir tiksliai nusakyti buvimo vietą, kad medikams nereikėtų klaidžioti ir gaišti ypač brangias minutes.

A. Danelis pastebėjo, jog prieš dešimtmetį per sezoną tekdavo gydyti apie 40 žmonių, patyrusių galvos, kaklo bei stuburo traumas. Dauguma sužalojimų būna paprasti, tačiau neišvengiama ir sudėtingų traumų, kai įvyksta dalinis arba visiškas stuburo smegenų pakenkimas ir keičiasi gyvenimas, dūžta svajonės, nes žmogus lieka priklausomas nuo neįgaliojo vežimėlio.

Praėjusią vasarą susižalojo tik dešimt „šuolininkų“ į vandenį. Kitais atvejais susižalojama autoįvykiuose ar darbe, iškritus iš didelio aukščio.