Įtariamas salmoneliozės protrūkis Kauno apskrityje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM (toliau – NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad šių metų birželio pirmąją savaitę Kauno apskrityje buvo nustatytas ūmios žarnyno infekcijos protrūkis. Iš sveikatos priežiūros įstaigų buvo gauta informacija apie dešimt susietų ūmios žarnyno infekcijos atvejų, įtariant salmoneliozę. Nustatyta, kad 35 vienos įmonės darbuotojai birželio 3 d. dalyvavo konferencijoje viename iš Birštono viešbučių, kur vaišinosi viešbutyje pateiktu maistu. NVSC Kauno departamento specialistai židinio epidemiologinį tyrimą atlieka kartu su Prienų ir Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.
Dažniausi veiksniai, lemiantys užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimą vartotojui ir sukeliantys žarnyno infekcijų protrūkius:
- Nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė.
- Maisto produktų laikymo temperatūrinių režimų pažeidimai.
- Netinkamas maisto atitirpinimas.
- Panaudoti užteršti komponentai termiškai neapdorotame maiste.
- Kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje:
- tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai;
- žalios mėsos gamybinis inventorius plaunamas, džiovinamas ir laikomas bendroje gamybinio inventoriaus plovykloje kartu su kitu inventoriumi;
- nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas;
- nepakankamas aplinkos paviršių valymas. Netinkama maisto tvarkymo vietos paviršių dezinfekcija po žalios mėsos dorojimo.
- Prasti maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai.
Reikalavimai maisto tvarkymo įmonių darbuotojams:
- Teisės aktais nustatyta tvarka, tikrintis sveikatą ir darbo vietoje turėti asmens medicininę knygelę.
- Įgyti žinių sveikatos klausimais pagal privalomojo higieninio mokymo programą ir turėti sveikatos žinių pažymėjimą.
- Laikytis asmens higienos reikalavimų.
- Nedirbti ir kreiptis medicininės pagalbos, pajutus pirmuosius ūmios žarnyno infekcijos požymius.
Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti žarnyno infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams.
Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu.
Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių, tačiau 80°C temperatūroje žūva per 10 min.
Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai ir kurie dažniausiai pastebimi po 12 – 72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydant liga progresuoja.
Kaip užsikrečiama salmonelioze? Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka per burną su maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.
