Apsauga nuo AKM – saugus šėrimas
Prasidėjus vasarai veterinarijos specialistai perspėja dėl padidėjusios rizikos kiaulėms apsikrėsti kiaulių maru. Praėjusiais metais Lietuvos ūkiuose nustatyta 13 afrikinio kiaulių maro židinių, diagnozė patvirtinta 132 šernams, tiek pat jų buvo rasta ir sumedžiota.
Atsižvelgiant į šią statistiką, kiaulių laikytojai turi būti dar atidesni ir ypatingą dėmesį skirti biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui: ūkininkai privalo savo kiaules šerti tik termiškai apdorotais pašarais, draudžiama kiaules laikyti lauke, o nesilaikančių šių reikalavimų laukia baudos nuo 29 iki 579 eurų, kiaulininkystės kompleksų savininkams – net iki 2 317 eurų bauda.
Vienas pagrindinių reikalavimų nelaikyti kiaulių lauke ir nešerti jų nenuplikyta šviežiai nušienauta žole. Be to, ligos atveju, ūkio, kuriame buvo pažeidžiami biologinio saugumo reikalavimai, savininkui nepriklausys kompensacija už nugaišusias ar sunaikintas kiaules, taip pat nebus skirta ir Europos Sąjungos parama.
„Nors afrikinio kiaulių maro atvejai naminių kiaulių laikymo vietose Lietuvoje nėra itin dažni, kiekvienas ūkininkas turi deramai reaguoti į situaciją ir prisiimti maksimalią atsakomybę už visų galimų prevencijos priemonių įgyvendinimą savo ūkyje. Nesilaikydami reikalavimų, ūkininkai rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių ūkių gerove, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. – Valstybė yra pasirengusi imtis visų įmanomų priemonių AKM prevencijai užtikrinti, taip pat padėti ūkininkams, susidūrusiems su šia problema. Svarbiausia – visiems užtikrinti individualią atsakomybę.“
Afrikinis kiaulių maras – pavojus kiekvienam ūkiui
„Afrikinis kiaulių maras – itin pavojinga užkrečiamoji virusinė liga, kurios užkratą sergančios kiaulės perduoda sveikoms. Viena dažniausių priežasčių, kaip užkratas patenka į kiaulių laikymo vietą, bent minimalių biologinio saugumo reikalavimų trūkumas tuose ūkiuose, todėl tam yra skiriama ypatingai daug dėmesio. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kiaulių šėrimą ir šerti tik termiškai apdorotais pašarais“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Kiaulės gali užsikrėsti nuo inventoriaus (įrankių, drabužių), o ypač – nuo pašarų, pašarinių priedų, virtuvės atliekų, kuriose gali pasitaikyti užkrėstų produktų. Virusas labai pavojingas: yra gajus visais metų laikais ypatingai šiltuoju metų periodu, atsparus karščiui ir šalčiui, gali susargdinti bet kurią kiaulę nepriklausomai nuo jos amžiaus ar veislės. Jei kiaulė yra vangi, neėda, karščiuoja (40,5 – 42 °C), vemia, viduriuoja, ima svirduliuoti, oda aplink uodegą, ausis, pilvą, krūtinę, apatines galūnių dalis parausta, staigiai krenta svoris, atsiranda kraujosruvų, paršavedės abortuoja, tokiu atveju nedelsiant reikia informuoti veterinarijos gydytoją arba teritorinį VMVT padalinį dėl įtarimų, kad ūkį užklupo maras. Vakcinos ar gydymo nėra, sergančios kiaulės turi būti sunaikintos – naminių kiaulių mirtingumas nuo šios ligos siekia iki 100 procentų. Būtent dėl šių priežasčių ūkininkams reikia dėti visas pastangas, kad pavojinga liga aplenktų jų ūkius. Beje, nustačius AKM židinį viename ūkyje, apribojimai yra taikomi ir aplink esantiems kiaulių laikytojams, taigi dėl ligos nukenčia visi.
Būtini prevencijos veiksmai
Viena pagrindinių prevencijos priemonių – tinkamas pašaras. Pašarinės žaliavos turi būti termiškai apdorotos ne žemesnėje nei +70 ºC temperatūroje ir ne trumpiau kaip 5 minutes ar kitu pasirinktu terminio apdorojimo būdu, kuris užtikrintai sunaikintų afrikinio kiaulių maro virusą, o dar viena galima išeitis – žaliavas laikyti saugyklose ne mažiau nei 30 dienų. Prieš pašarui naudojant einamųjų metų derliaus grūdus, juos reikia arba nuplikyti verdančiu vandeniu, arba išlaikyti gerai vėdinamose ir nuo aplinkos poveikio apsaugotose patalpose ne mažiau kaip mėnesį. Žole ir kitais žaliaisiais augalais kiaules šerti galima tik prieš tai juos termiškai apdorojus. Šviežiai nušienauta ir nenuplikyta žole kiaules šerti griežtai draudžiama.
Reikia atkreipti dėmesį ir į kitus pašarų saugos reikalavimus: negalima kiaulių šerti maisto atliekomis, kurios neretam ūkininkui dar tebeatrodo puikiai tinkamos kiaulėms. Svarbu suvokti, kad kiaules šerti taip, kaip ilgą laiką atrodė įprasta, yra pavojinga ir draudžiama. Be to, reikia rinktis pašarus, kuriuos parduoda patikimi pardavėjai, įsigijus saugoti nuo žalingų aplinkos veiksnių ir kenkėjų. Einamųjų metų derliaus pakratus (pvz. šiaudus) naudoti galima tik tuo atveju, jei jie buvo laikyti sausoje ir vėdinamoje vietoje ne trumpiau nei 3 mėnesius. Kiaulių negalima laikyti lauke, būtina pasirūpinti tvarto, pagalbinių patalpų, drabužių ir įrangos dezinfekcija. Kiaulių augintojai taip pat privalo registruoti kiaules ir jų laikymo vietas, registracija yra nemokama. Siekiant išvengti užkrato ir jo plitimo, reikia neužmiršti laikytis ir kitų prevencijos priemonių: tvartą reikėtų aptverti tvora taip, kad būtų išvengta kiaulių kontakto su šernais; dalyvavus medžioklėje ar turėjus kontaktą su šernu ar jo buvimo vieta, į kiaulių tvartą reikėtų eiti tik nusiprausus ir persirengus; turėtų būti ribojamas pašalinių žmonių patekimas į tvartą, prie kiekvieno naudojamo įėjimo į tvartą ir tvarto pagalbines patalpas reikėtų naudoti dezinfekcinius kilimėlius, kurie turi būti užpildyti dezinfekcinėmis priemonėmis, veikiančiomis AKM sukelėją. Šias priemones galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Įtarus, kad kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, reikia nedelsiant kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnus arba vietos veterinarijos gydytoją. Visą parą veikiantis nemokamas VMVT telefono numeris – 8 800 40 403.