Dvi naujos parodos I.Simonaitytės bibliotekoje

Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25) eksponuojamos dvi naujos parodos.

Galerijoje 13L iki liepos 20 d. sužinoti, ką bendro turime su ES šalimis narėmis, kviečia interaktyvi paroda „Lietuva Europoje ir Europa Lietuvoje“.

Ši interaktyvi paroda Lietuvą pristato per įdomias ir netikėtas sąsajas su visomis Europos Sąjungos valstybėmis. Kiekvieną sąsają vaizduoja specialiai sukurtas eksponatas, patalpintas į permatomą šešiakampę dėžę, o visos 28 dėžės sudėtos į interaktyvų stendą, primenantį bičių korį. Žiūrovas kiekvieną sąsajos objektą gali apžiūrėti, o lietimui jautriame ekrane sužinoti sąsajos istoriją bei priežastį, kodėl sąsają įprasmina tam tikri objektai.

Paroda sužadins lankytojų smalsumą, nes Lietuvos ryšiai su kitomis Europos valstybėmis yra netikėti ir galbūt dažnai nežinomi. Pavyzdžiui, Lietuvos ryšį su Liuksemburgu žymi ypatingą reikšmę šalies kultūrai sovietmečiu turėjęs Liuksemburgo radijas, kurį iliustruoja specialios ausinės su šio radijo simboliais. Ryšį su Graikija simbolizuoja pirmasis „Šiaurės Atėnų“ laikraščio numeris, priminsiantis, jog Vilnių žymus lietuvių tautos intelektualas Oskaras Milašius pavadino Šiaurės Atėnais.

Paroda parengta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva. Ekspozicijos idėjos autorius – skulptorius Aivaras Stasiškis. Eksponatus kūrė ir gamino Lietuvos menininkai bei amatininkai.

Galerijoje 3A iki liepos 25 d. eksponuojama Zbigniewo Polito fotografijų paroda „Lenkijos peizažas“.

Zbignew Polit – mašinų gamintojas, išradėjas ir satyrikas. Su fotografija ėmė draugauti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Rimčiau fotografuoti pradėjo prieš 4 metus. Ypač domisi peizažų, pilių griuvėsių ir senų mašinų fotografija. Pastaruoju metu susidomėjo akrobatinio skraidymo tematika.

Viena vertus, autoriui tikrai labai patinka Lenkijos peizažai. Jis visada stengiasi kuo tiksliau užfiksuoti jų platybę ir kvapą. Stengiasi tai daryti taip, kad kiekvienas žiūrovas patirtų tokius pat įspūdžius kaip jis. Kita vertus, mėgina įrodyti, kad Lenkijos peizažai nėra prastesni nei kitų kraštų peizažai…

Pilių griuvėsiai visada autoriaus vaizduotėje sužadindavo stiprius romantiškus jausmus, kuriuos sukeldavo tie, kadaise buvę didingi ir pagarbos verti, pastatai. Fotografas nori, kad dabar šie griuvėsiai simbolizuotų karų ir tarptautinės nesantaikos kultūros nuopuolį. Bet, deja, nesimbolizuoja…

Autorius pastebi, kad žiūrovai pasidaliję į tuos, kurie, žvelgdami į fotografijas, analizuoja vien tik techninius dalykus, t. y. domisi naudojamu aparatu, ryškumu, baltos spalvos balansu ir pan., ir tuos, kurie išgyvena vaizdus ir bando perskaityti autoriaus intencijas ir sumanymus. Z. Polit priklauso pastarajai grupei. Jis mano, kad mėgėjiškoje kūryboje, toje pačioje tikriausioje, sužadintoje vidinio poreikio, pati meninė kūryba yra svarbesnė už kūrinį.

Parodą organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje.