Gamtoje – atliekų keliamo pavojaus signalai

Vasaros sezono pradžia – pats darbymetis atliekų tvarkytojams ir miškininkams, kai miško aikšteles, vandens telkinių pakrantes ar kitas poilsio erdves nukloja neatsakingų poilsiautojų paliktos pakuočių atliekos. Ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė primena, jog leidžiant laiką gamtoje reikėtų elgtis atsakingai ir susidariusias atliekas po savęs tinkamai sutvarkyti, išrūšiuoti ir jokiu būdu – nepalikti.

Pavojingiausios – plastiko pakuotės

Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius pastebi, kad situacija miškuose šiek tiek pagerėjo, kai pagal įsigaliojusią tvarką prie kiekvieno gyvenamojo namo buvo pastatyti atliekų surinkimo konteineriai, tačiau pakuočių atliekų gamtoje pasitaiko gana dažnai.

„Šių atliekų tvarkymas yra išties opi aplinkosaugos problema ir miškininkų galvos skausmas, todėl po laisvadienių, kai miestų gyventojai didžiąją dalį laiko leidžia gamtoje, visos poilsio vietos, stovyklavietės yra reguliariai tikrinamos, švarinamos“, – pasakojo A. Nanartavičius.

Jei netoliese nėra įrengtų šiukšliadėžių, D. Skrupskelienė pataria atliekas kaupti sandariuose maišuose, o vėliau atsikratyti išmetant juos artimiausioje konteinerių aikštelėje. „Beveik visos popieriaus, stiklo ir plastiko pakuočių atliekos yra tinkamos perdirbti, todėl jas reikėtų mesti į atskirus antrinių žaliavų surinkimo konteinerius. Taip pat esant gamtoje ypač svarbu pasirūpinti lengvais plastikiniais maišeliais, kuriuos gali pakelti ir išnešioti vėjas”, – pastebėjo „Ecoservice“ atstovė.

Stebina gyventojų neatsakingumas

Apskaičiuota, kad natūraliomis sąlygomis popieriaus pakuotė suyra per maždaug 2 metus, stiklo – per 900 metų, o iki 500 metų trunkantis plastiko irimo procesas – gamtoje tiksinti bomba. Todėl neatsakingas gyventojų požiūris į atliekų tvarkymą – netoleruojamas.

A. Nanartavičiaus teigimu, plastiko atliekos yra ypač pavojingos dėl jų sudėtyje esančių cheminių medžiagų, kurios irimo proceso metu išsiskiria į aplinką, taip užteršdamos gilesnius dirvožemio sluoksnius ir gruntinius vandenis, gyvybiškai svarbius visai ekosistemai.

Taip pat situaciją gamtoje dar labiau blogina ištisus metus čia paliekamos stambiagabaritės atliekos – daugiausiai panaudotos automobilių padangos, statybinės atliekos, kurios ilgainiui perauga į nelegalius sąvartynus.

„Ankščiau gyventojai neturėjo sąlygų patogiai atsikratyti susikaupusiomis atliekomis ir tam ieškojo savų būdų – dažniausiai jas tiesiog palikdami atokesnėse vietose. Apmaudu, tačiau ir dabar palyginti nedidelis kiekis konteineriuose netinkamų šalinti atliekų pasiekia specialias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, – apgailestavo Vilniaus miškų urėdas. – Visgi pažeidėjų neatsakingumui ribų nėra, todėl kartais juos pavyksta išaiškinti ir pagal miškuose išmestas sąskaitas, įvairius dokumentus“.

Konteineriuose šalinti netinkamos atliekos turėtų būti pristatomos į specialias atliekų surinkimo aikšteles, kur kiekvienas gyventojas per metus gali nemokamai pristatyti iki 500 kilogramų stambiagabaričių, namų remonto atliekų, taip pat priimamos ir pavojingos atliekos – akumuliatoriai, gyvsidabrio turinčios atliekos, baterijos ir galvaniniai elementai (daugiau informacijos rasite www.ecoservice.lt/duk).

Kyla į kovą su pažeidėjais

Pašnekovų teigimu, efektyviausi būdai pažeidėjams tramdyti – stebėjimo kameros ir piniginės baudos. Tuo tarpu ženklai, įspėjantys, kad šiukšlinti draudžiama, naudos atneša mažai.

Pasak D. Skrupskelienės, šiais metais Vilniaus mieste startavusi prevencinė stebėjimo kamerų akcija išties pasiteisino – jau nubausti pirmieji nelegalūs šiukšlintojai. Už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė, skiriamos piniginės baudos už aplinkai padarytą žalą.

„Dedame visas pastangas, jog pažeidėjai atsakytų už netinkamą savo elgesį, todėl netgi būdami gamtoje gyventojai turėtų išlikti budrūs ir patys sudrausminti šiukšlintojus, rūpintis švaria ir poilsiui tinkama aplinka“, – teigė D. Skrupskelienė.