Prie europinių pinigų formuojasi butelio kakliuko efektas
Lietuvoje kas penkta maža ir vidutinė įmonė planuoja savo verslo plėtrai panaudoti europines investicijas iš 2014-2020 metų finansinio laikotarpio. Be stipriausio šalyje Vilniaus regiono, europinių lėšų dabar ypač laukia bendrovės, dirbančios Utenos, Telšių ir Panevėžio apskrityse.
„Citadele“ banko užsakymu „Spinter“ atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad verslo planus su europinėmis investicijomis iš viso sieja 21,5 proc. mažų ir vidutinių šalies įmonių ir dar tik 3,8 proc. jų šią paramą jau gavo. 4,4 proc. bendrovių tvirtina jau pateikusios paraiškas europinėms lėšoms gauti, o 13,3 proc. ketina tą padaryti.
Konkuruojant dėl dabartinio laikotarpio struktūrinių fondų, aktyviausias Vilniaus regionas, kur europinės lėšos domina kas ketvirtą įmonę – nuo jo neatsilieka ir Utena. Telšių ir Panevėžio apskrityse ES struktūriniai fondai yra kas penktos mažos ir vidutinės įmonės akiratyje.
„Vilniaus apskritis sukuria maždaug du penktadalius šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o vos keliais procentais prie BVP prisidedantiems atokesniems Lietuvos regionams reikia realaus finansinio postūmio, kad juose veikiantis verslas įgautų naują kvėpavimą. Vėlavimas skelbti kvietimus lemia, kad tik keli procentai įmonių jau gali naudotis europinėmis investicijomis įpusėjus tretiesiems 2014-2020 m. finansinio laikotarpio metams. Tai rimtas signalas atsakingoms institucijoms, kad jos susitelktų ir paspartintų ES lėšų skirstymą, nes laukiant finansavimo pamažu atsiranda investicijų vakuumas – investicinių projektų įgyvendinimas tiesiog atidedamas, laukiant kvietimų“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Smulkųjį ir vidutinį verslą kredituojantis „Citadele“ bankas prognozuoja, kad europiniams kvietimams pagaliau išjudėjus, rinka gali pajusti vadinamąjį „butelio kakliuko“ efektą, kuomet vienu metu plūstelės kreditavimo paraiškų srautas.
„Tyrimai rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės planuoja pasinaudoti europinėmis investicijomis ir kantriai laukia starto momento. Tikėtina, kad rinką vienu metu gali užtvindyti paraiškos, bandant atsiriekti struktūrinių fondų lėšų dalį ir lygiagrečiai aiškinantis kofinansavimo galimybes. Tačiau labai svarbu, kad įmonės savo finansines ir papildomo kreditavimo galimybes pasitikrintų iš anksto, tokiu būdu jos galės preciziškiau susiplanuoti ir pačią paraišką europinėms investicijoms“, – pataria „Citadele“ banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Jazukevičienė.
„Citadele“ banko apklausos duomenimis, ES fondų investicijos labiausiai domina įmones, kurios užsiima gamyba. Beveik trečdalis jų jau pretenduoja arba pretenduos į europines lėšas, o kas septinta maža ir nedidelė gamybos įmonė jomis pastaruoju metu jau pasinaudojo.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ banko „Citadele“ užsakymu 2016 metų balandžio 15 – gegužės 5 dienomis atliko 503 Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių tyrimą.
