Ignalina šauniai atšventė 150-ąjį gimtadienį
Ežerų ir pušynų apsupty, nuostabiame gamtos kampelyje įsikūręs meilės legendos išaugintas Ignalinos miestas birželio 24-25 dienomis atšventė 150-ąjį gimtadienį. Po linksmų Joninių nakties ignaliniečiai ir svečiai mėgavosi daugybe renginių, skirtų įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonėms. Į Ignaliną atvyko svečių iš Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Švedijos, taip pat Vilniaus ir kaimyninių miestų. Pirmąją dieną Laisvės aikštėje šurmuliavo tautodailininkų ir amatininkų mugės, papuoštos seniūnijų ir kaimyninių miestų floristiniais kilimais. Po šv. Mišių ir Baltijos gitaristų kvarteto koncerto tarybos nariai ir svečiai rinkosi į iškilmingą savivaldybės tarybos posėdį. Vėliau aikštėje atidengta nauja skulptūra, pasveikinti Garbės piliečiai ir kraštui nusipelnę asmenys. Antrąją dieną visi kviesti bendrų priešpiečių, klausantis bardo muzikos, taip pat stebėti teatralizuoto plaukimo ežeru ir dalyvauti šventės eisenoje. Vakarais skambėjo rajono, užsienio miestų partnerių, Ignalinos ir kaimynų meno kolektyvų, taip pat populiarių Lietuvos atlikėjų ir grupių koncertai. Šventę užbaigė diskoteka ir fejerverkai.
Birželio 24-oios rytą laukų gėlėmis išpuoštoje Ignalinos M. Marijos Gimimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. mišios už Ignaliną ir ignaliniečius. Bažnyčios puošyba pasirūpino jaunieji miesto ateitininkai. Iškilmingose mišiose dalyvavo savivaldybės vadovai, Ignalinos šventės svečiai, ignaliniečiai, kraštiečiai. Klebonas Vidas Smagurauskas savo pamoksle kalbėjo apie tai, kad kiekvienas žmogus yra stebuklas. „Miestą sudaro gyvi stebuklai, jei jie turi tikėjimą ir Dievo dvasią“,- sakė klebonas. Bendroje maldoje Dievo prašyta suteikti ignaliniečiams daugiau jėgų liudyti tikėjimą ir daryti gerus darbus, melstasi už vadovus, jaunimą, šeimas, vienišus ir nusivylusius žmones. Mišių pabaigoje klebonas pasveikino savivaldybės merą Henriką Šiaudinį ir miesto seniūną Valentiną Rumbutį. Sveikindamas šventės proga ir dėkodamas už jų prasmingus darbus miestui klebonas dovanojo Jėzaus gailestingumo paveikslus. Pasibaigus pamaldoms bažnyčioje koncertavo kraštiečio Zigmo Čepulėno vadovaujamas Baltijos gitaristų kvartetas. Puikus repertuaras ir profesionalus garsių pasaulio kompozitorių kūrinių atlikimas nepaliko abejingų. Muzika giliai palietė žmonių širdis – po koncerto visi plojo stovėdami.
Šventinę eiseną nuo bažnyčios į Laisvės aikštę lydėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas (vad. kpt. Ričardas Čiupkovas). Su trankia muzika žygiuota ir eita Aukštaičių, Atgimimo, Ateities gatvėmis. Pasveikinti praeiviai, mugės prekeiviai, o Laisvės aikštėje bigbendas koncertavo ir scenoje. Visi galėjo pasigrožėti meniškais floristiniais kilimais, pasižiūrėti istorinių Ignalinos nuotraukų parodą. Jaunieji Ignalinos patriotai dalyvavo komandinėse varžybose „Pažink istorinę Ignaliną“, jie turėjo surasti, nufotografuoti ir į „Facebook“ tinklapį įkelti 15 mieste esančių svarbių istorinių objektų. Mėgstantys šokį ir sportą save išbandė aerobikos treniruotėje „Zumba“ ar stebėjo klubo „Yoko“ ir Visagino sporto centro akrobatų pasirodymus. Laisvės aikštėje vyko ir tiesioginė Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdžio transliacija.
Iškilmingame savivaldybės tarybos posėdyje, kurį tautiška giesme pradėjo ansamblis „Iš širdies“, dalyvavo bendradarbiavimo partnerių delegacijos iš Biureno (Vokietija), Serocko (Lenkija), Breslaujos (Baltarusija), Europos parlamento narys, buvęs ilgametis meras Bronis Ropė, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras kraštietis Česlovas Juršėnas, Seimo narys, kultūros ministras Šarūnas Birutis, kaimyninių rajonų merai ir kt. svečiai.
Visus svečius ir tarybos narius pasveikinęs meras Henrikas kalbėjo apie Ignalinos miesto ir jo apylinkių gamtos grožį, čia gyvenančius darbščius ir kūrybingus žmones bei savivaldybės siekį išsaugoti krašto unikalumą, plėtoti turizmą, gerinti gyvenimo kokybę. Minėta, jog Ignalina turi visus reikalingus gamtos išteklius siekti kurorto vardo. Pasidžiaugta puikiai veikiančiu Reabilitacijos ir sveikatinimo skyriumi ir sanatorijos statybos planais. Išsakyti viltis, kad vis daugiau jaunimo sugrįš į gimtąjį miestą, kurs jo ateitį, savo pasiekimais plačiai garsins Ignalinos vardą. Dėkota šventėje dalyvaujantiems bendradarbiavimo partneriams, Raudonojo kryžiaus, Maltos pagalbos tarnybos, Švedijos organizacijos “Gelbėkit vaikus” atstovams. Meras visiems linkėjo gražios šventės ir puikių įspūdžių Ignalinoje.
Pagrindinį šventinio posėdžio pranešimą skaitė kraštietė, Lietuvos valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja kultūrai, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė. Ji apžvelgė gimtojo miesto istoriją, paminėjo Gavio ežero ir Vidiškių dvaro savininką Ignotą Kaminskį, kuris tapo Ignalinos vardo krikštatėviu ir svarbiausią faktą, nulėmusį miestelio augimą – tarp Sankt Peterburgo ir Varšuvos nutiestą geležinkelį. Anuomet Lenkijoje leistame geografiniame žinyne nurodyta, kad 1866 m. prie geležinkelio stoties miestelyje gyveno 85 žmonės, buvo policijos būstinė, smuklė ir keletas parduotuvių. Tai pirmoji patikima rašytinė žinia apie Ignaliną, todėl šie metai ir laikomi miesto gimtadieniu. Savo pranešimą J. Karpavičienė užbaigė gražia ir viltinga mintimi: „Mes mylime Ignaliną, ją puošiame ir puoselėjame, joje gyvename ir į ją sugrįžtame, ją gausiname ir turtiname, jaučiamės už ją atsakingi ir ja didžiuojamės. Todėl Ignalina gali didžiuotis mumis. Todėl Ignalina turi ateitį, o ši ateitis – esu įsitikusi – praturtins mus visus ir visą Lietuvą“.
Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas perskaitė Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą Ignalinai ir ignaliniečiams, kuriame rašoma, kad Ignalina visus atvykstančius sužavi savo tyvuliuojančiais ežerais, žaliuojančiais pušynais ir dideliu noru tapti kurortu. Čia gera gyventi, nes išplėtota visa reikalinga infrastruktūra, aktyvi sporto ir kultūrinė veikla. Česlovas Juršėnas sakė didžiuojasi esąs ignalinietis ir visą laiką stengiasi padėti savo gimtajam kraštui, nes žinojo, kad visi darbai atliekami teisingai ir sąžiningai. Galimybe pažinti nuostabų kraštą džiaugėsi ir žemės ūkio viceministrė Lina Kūjalytė.
„24-erius metus dirbau Ignalinai ir jos žmonėms. Sukaupiau didžiulę patirtį, kurią dabar galiu panaudoti europiniame lygmenyje. Ignalina niekada nelaukė, kol ką nors gaus. Ji viską sugebėjo pati paimti, sukurti, įgyvendinti ir todėl ji gali tapti penktuoju Lietuvos kurortu..“,- kalbėjo europarlamentaras Bronis Ropė. Jis priminė, kad Ignalinos gimtadienis yra kiekvieno gyventojo ir kraštiečio asmeninė šventė, todėl turime džiaugtis ir didžiuotis savo miestu.
Seimo narys, kultūros ministras Šarūnas Birutis džiaugėsi Ignalinos krašte išsaugotomis aukštaitiškomis tradicijomis, gražiu kultūriniu gyvenimu ir sakė, kad Ignalinos miestas subrendęs rimtiems darbams, iššūkiams. Savivaldybės vadovams jis linkėjo energijos ir kūrybiškumo, kad turėdama gražią gamtą ir gerai sutvarkytą aplinką Ignalina ne tik ne mažėtų, o ir pradėtų augti.
Daug nuoširdžių sveikinimų išsakė Ignalinos bendradarbiavimo partneriai. Ignalinai dėkota už bendrus prasmingus darbus, linkėta klestėjimo ir naujų svajonių bei siekių. Serocko burmistras, Ignalinos rajono savivaldybės garbės pilietis Silvestras Sokolnickis džiaugėsi, kad Ignalina ir Serockas turi bendrą 20 metų istoriją, menančią daug gražių akimirkų, susitikimų, švenčių, bendrų projektų. Biureno miesto meras Burhardas Švuchovas minėjo, jog savivaldybės bendradarbiauja 13 metų, bet draugystė verslo srityje ir bendradarbiaujant su Biureno maltiečiais tęsiasi jau 25-erius metus. Santykiai išlaikomi nepaisant didelio (1600 km) atstumo. Breslaujos vykdomojo komiteto deputatų tarybos pirmininkė Nina Pučinskaja taip pat džiaugėsi gražiu bendravimu ir bendradarbiavimu, galimybe pažinti draugų kultūrinį gyvenimą, papročius, pamatyti, kaip dirba ir kuria žmonės. Vokietijos Kranshageno Raudonojo kryžiaus organizacijos vadovas Renhardas Miulkeris sakė, kad per 10 bendradarbiavimo metų Ignalinoje lankosi jau 18 kartą ir visada tie susitikimai būna šilti ir nuoširdūs, nes Ignalina labai pozityvus ir draugiškas miestas. Tai patvirtino ir Švedijos organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovai Elvy Zakariasson ir Tommy Almroth, į Ignaliną atvykę jau 26-ąjį kartą ir čia besijaučiantys kaip namuose, nes juos supa geri draugai.
Ignaliną ir ignaliniečius nuoširdžiai sveikino su šiuo miestu ir kraštu nuo vaikystės save siejanti ir meilę jam širdyje nešiojanti Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė. „Ignalinoje gera būti, lankytis ir darbo reikalais, ir poilsiaujant. Tai ramybės oazė Lietuvoje“,- savo sveikinimo kalboje sakė Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius. Kaip minėjo merai, Visaginą su Ignalina sieja bendra istorija, Ignalinos atominės elektrinės gyvavimo laikotarpis, o Ignaliną ir Švenčionis jungia bendra Nalšios žemė, geležinkelio vėžė, o dabar net ir bendra rinkiminė apygarda.
Pasibaigus tarybos posėdžiui visi jo dalyviai pakviesti sustori bendrai nuotraukai. Vėliau jie dalyvavo šventės renginiuose Laisvės aikštėje. O jie pradėti teatralizuotu Ignalinos miesto legendos pasakojimu apie kunigaikščio Budrio dukters Linos ir kryžiuočio Igno meilę. Režisierės Jolantos Narbutaitienės režisuotame vaidinime jausmingai perteikta legendos istorija, tautiška dvasia ir meilės jėgos sukurta viltis ateičiai. Pasakojimą įkūnijo teatrų „Iki“ ir „Salos“ nariai, eiliuotą legendos tekstą skaitė aktorė Irena Kriauzaitė. Vaidinimą tarsi papildė miestui skirtos nuostabios dainos. Tai jau beveik legendinė Birutės Paukštienės ir Aldonos Čeponienės daina „Ignalina – saulės dukra“, daina „Ignalinai“, kurią atliko ansamblis „Iš širdies“ ir Valentinos Sinkevič – „Gražioji mūs Ignalina“.
Vėliau į sceną pakviesti ir iškilmingai pasveikinti penki Ignalinos rajono savivaldybės Garbės piliečiai. Garbės piliečio ženklai, pažymėjimai ir savivaldybės dovanos įteiktos monsinjorui Ignui Jakučiui – už rūpinimąsi bažnyčios statyba ir visuomeninę veiklą, padariusius teigiamą poveikį Ignalinos krašto bendruomenei; Vokietijos Biureno miesto verslininkui Heinrichui Kottmannui – už verslo plėtrą, paramą Ignalinos rajono savivaldybei ir gyventojams, tarptautinės partnerystės iniciatyvas; gydytojui Benediktui Alfonsui Puodžiūnui – už ilgametį profesionalų ir pasiaukojamą darbą rūpinantis rajono gyventojų sveikata, įgytą žmonių pagarbą ir pasitikėjimą; Juozui Repšiui – už svarbius darbus švietimo ir sporto srityse, ilgalaikę visuomeninę veiklą, padariusią teigiamą poveikį Ignalinos krašto bendruomenei; Broniui Ropei – už Ignalinos rajono bendruomenei svarbius darbus ūkio, aplinkosaugos, socialinėje, kurortinės teritorijos kūrimo ir plėtojimo, sveikatinimo srityse ir Ignalinos vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje. Garbės piliečiai pakvieti pasirašyti Garbės knygoje. „Labai džiaugiuosi gavęs tokį išskirtinį apdovanojimą ir dėkoju žmonėms, kad įvertino mano nuoširdų darbą Ignalinos kraštui“,- sakė apdovanotųjų vardu kalbėjęs Bronis Ropė.
Biureno miesto meras Burhardas Švuchovas atsivežė ir savo miesto garbės knygą, vadinamą „Aukso knyga“ ir paprašė, kad joje pasirašytų Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis ir Ignalinos garbės pilietis H. Kotmanas. Meras minėjo, kad tai pirmas atvejis, kai jų didžioji knyga išvežama iš Biureno. Garbaus amžiaus verslininkas H. Kotmanas dėkojo Ignalinos vadovams ir visiems žmonėms už tokį jo pagerbimą ir sakė džiaugiasi čia puikiai dirbančia gamykla, nuveiktu darbu ir yra pasirengęs toliau plėtoti verslą.
Už nuopelnus krašto kultūrai ir plėtrai keturiems garbiems ignaliniečiams įteikti „Sidabrinės lelijos“ apdovanojimai. Meras pasveikino Jolantą Narbutaitienę, kuriai dėkojo už ilgametę švietėjišką ir kūrybinę veiklą ugdant visuomenės vertybines nuostatas, teatro kultūros puoselėjimą ir sklaidą, Ignalinos vardo garsinimą; Rimantą Mačį – už ilgametį vadovaujamą darbą savivaldoje, reikšmingą ir atsakingą veiklą kuriant Ignalinos miesto ir rajono gyventojų gerovę, svarius darbus Ignalinos rajono plėtrai; miesto seniūną Valentiną Rumbutį – už aktyvias pastangas ir reikšmingus Ignalinos miesto infrastruktūros plėtros darbus bendruomenės labui; Valstybės sienos apsaugos Ignalinos rinktinės vadą Vladimirą Ščajevą – už aktyvų ir glaudų bendradarbiavimą, nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, saugios aplinkos visuomenei kūrimą Ignalinos rajono teritorijoje. Ignalinos miesto seniūnas Valentinas Rumbutis padėkojo už jo darbo įvertinimą, sveikino ignaliniečius šventės proga ir visiems linkėjo gražios ateities.
Už nuoširdų, ilgametį darbą, visuomeninę veiklą, kultūrinį bendradarbiavimą dar dvylikai asmenų įteiktos savivaldybės mero padėkos. Tarp apdovanotųjų yra Vidiškių dvaro savininkas Kęstutis Mozeris, buvęs Ignalinos miesto seniūnas Aleksandras Zaveckis, Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovė Nijolė Trinkūnienė, „Šaltinėlio“ mokyklos meninio ugdymo mokytoja Vida Ksenzovienė, ilgametė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė ir narė Vanda Goštautaitė, verslininkas Petras Mačiulis ir kt.
Po apdovanojimų ceremonijos Laisvės aikštėje atidengta skulptūra „Dviratininkas“, kurią sukūrė ignalinietis menininkas Jonas Grunda. Autorius sakė, kad apie tai dar sunku kalbėti, nes darbas „dar visai šiltas“, jis palieka jį vertinti ignaliniečiams. O jie tikrai gana šiltai sutiko besišypsantį ir ranka mojantį dviratininką. Vaikai tuoj pat pripuolė, sėdosi ant dviračio rėmo, suaugusieji fotografavosi. Galima sakyti, kad naujas aikštės ir miesto akcentas, primenantis, kad Ignalina turizmo, sporto ir poilsio kraštas, prigijo, buvo priimtas ir taps neatskiriama miesto dalele ir miela detale.
Gražią dovaną miestui atvežė Ignalinos kraštiečiai. Džiugiai su savo klubo vėliava scenoje išsirikiavę Vilniuje gyvenantys ir vis į Ignaliną sugrįžtantys šio krašto išauginti vaikai, dabar jau subrendę ir daug gyvenime pasiekę gerbiami žmonės, nusilenkė savo miestui. Klubo prezidentė Renė Jakubėnaitė merui įteikė angeliuką, kad jis saugotų ir globotų merą, miestą ir visus gyventojus. Na o pagrindinė kraštiečių dovana – aktorės Larisos Kalpokaitės dainų pynė. Pati aktorė prieš koncertą sakė džiaugėsi tapusi dovana tokiam gražiam miestui, kuris ir jai be galo patinka, čia yra ne kartą buvusi.
Laisvės aikštėje koncertai tęsėsi iki vėlumos. Pirmiausia savo programas pristatė liaudiškos muzikos kolektyvai ir vokaliniai ansambliai iš Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos, taip pat kaimynai iš Zarasų, Utenos, Molėtų, Visagino. Pasirodymai buvo spalvingi, ugningi, jausmingi ir jaunatviški. Visi skirtingi ir tuo įdomūs. Šiuolaikinio šokio subtilybes atskleidė Marijano Staniulėno gatvės šokių grupė.
Jau visai sutemus aikštė buvo sausakimša. Žmonės šoko ir dainavo visiems puikiai žinomas dainas kartu su legendine grupe „Rondo“. Vėliau spalvomis ir pakilia nuotaika užpildė choras „Dežavu“ ir Asta Pilypaitė. Naktinę programą baigė ignalinietis Gintautas Juodagalvis.
Antrąją šventės dieną ignaliniečiams ir svečiams leista pailsėti ir ilgiau pamiegoti. Na o vidurdienį žmonės kviesti į bendrus miestelėnų priešpiečius klausantis Keistuolių teatro aktoriaus Andriaus Kaniavos dainų. Koncertas vyko ant specialaus plausto, prie ežero tilto, o žmonės jaukiai įsitaisė pakrantės pievelėje. Visi taikėsi pasirinkti vietą medžių šešėlyje, nes ir antroji šventės diena buvo apdovanota saule, kaitra ir vaiskiu dangumi be jokio debesėlio. Kas ant žolytės, kas ant atsineštų paklotėlių, kas sėdėjo ir užkandžiavo, kas prigulė ir juokavo, kad taip patogiai dar niekada nėra klausęsi koncerto. Buvo ir besimaudančių. Tokia aplinka labai patiko ir pačiam dainų atlikėjui. Jis džiaugėsi gražiu gamtos kampeliu, dovanojo gerą nuotaiką ir puikią muziką.
Vėliau buvo pagerbtas atnaujintos, miesto simboliu vadinamos, skulptūros autorius, žinomas Ignalinos krašto drožėjas, auksinių rankų meistras ir nuostabus žmogus Gintaras Černius. Meras dėkojo jam už gimtajam miestui skiriamus talento vaisius, linkėjo kūrybinės sėkmės ir įteikė savivaldybės dovaną. Sakoma, kad skulptūra atnaujinta, tačiau galbūt tiksliau būtų sakyti – iš naujo sukurta ir pastatyta vietoj buvusios, laiko ir oro negailestingai apgadintos. Tikras kūrėjas, kaip žinia, negali sukurti visiškai identiškų kūrinių. Taigi ir ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti Liną ir Igną, Perkūno žaibus ir virš jų iškilusius Ignalinos miesto statinius su dailiais, saulėje spindinčiais bokšteliais, atgimė panaši, tačiau ir šiek tiek kitokia. Žmonės gėrėjosi menininko darbu, kuris jam pačiam ir jo šeimai labai brangus, išskirtinis ir prasmingas.
Susirinkusieji dar stebėjo linksmą ir spalvingą teatralizuotą plaukimą ežeru. Ignaliniečiai buvo kviesti smagiai pasveikinti savo miestą, plaukti valtimis, plaustais. Mūsų krašte tokia pramoga garsėja Palūšės regata, sutraukianti nemažai entuziastų. Ignalinoje ši regata organizuota pirmąkart. Plaukta valtimi-drakonu, pasakiška krosnimi. Plaukime dalyvavo teatrai „Iki“ ir „Salos“, Palūšės bendruomenė, policijos asociacija, asociacija „Žaibo kumštis“, Ignalinos maltiečiai. Visi ekipažai apdovanoti saldžiais prizais. Su jais paplaukioti galėjo ir drąsesni žiūrovai.
Po tokio suaugusiems ir vaikams smagaus reginio ežero pakrantė ir scena ant vandens perduotos jaunimui. Čia koncertavo kraštietis, save pristatantis tiesiog Ignas iš Ignalinos (Ignas Kavaliauskas) ir pozityvaus regio grupė iš Vilniaus.
Pavakariais nuo Ignalinos kultūros centro per Laisvės aikštę iki miesto vasaros estrados, lydima orkestro „Panevėžio garsas“, žygiavo šventinė eisena. Ją stebintiems miestelėnams mojavo savivaldybės vadovai, svečiai, šokių ansambliai, Ignalinos švietimo, kultūros įstaigų, komunalinių įmonių kolektyvai, policijos, pasienio tarnybų atstovai. Visi pasistengė ir sukūrė puikų reginį. Vilkėjo vienodus marškinėlius, nešėsi spalvingus skėčius, grojo, šoko, dainavo. Eisenos priekyje važiavo nematytas stumiamas automobiliukas, kuriame sutilpo visi „Gajos“ šokėjai. Policijos pareigūnus lydėjo linksmieji personažai – šuniukai Amsiai, pasieniečiai vedėsi šunis, o Ignalinos autobusų parkas eiseną pagyvino šventei papuoštu senu autobusiuku. Trys Ignalinos krašto muziejaus moterys stūmė ryškiaspalvį karutį su dideliu Rojaus obuoliu… Na o gero triukšmo ir galingos jėgos suteikė gausus būrys Lietuvos ir Latvijos baikerių. Vasaros estradoje visos komandos sustojo prie scenos ir Ignalinai išsakė savo trumpus sveikinimus. Miestui ir jo žmonėms linkėta sveikatos, gražios ateities, žydėjimo, švaraus vandens. „Skambėk, Ignalina, kaip gražiausia lelija Europos širdyje“, – sakė bibliotekininkės. „Kudabiečiai, mes jėga. Su švente, Ignalina“,- šaukė mokiniai. O už visus gražiausiai pasveikino mažiausieji: „Saulė, miškai, ežerai,/mums čia gyventi gerai./Mes Šaltinėlio vaikai/mylim Ignaliną labai“.
Vakaro koncertą pradėjo orkestras ir puikios jo šokėjos. Nuostabų reginį dovanojo Pabradės „Gelmės“ šokėjai, kaskart pasirodydami vis kitokiais kostiumais ir demonstruodami vis kitą šokio stilių. Vienas kitą keitė ir miestui savo muzikinę dovaną parengę ignaliniečių meno kolektyvai: liaudiškų šokių ansambliai „Gaja“, „Lelijėlė“, „Jorutis“, pramoginių šokių grupė „Mamba“. Savo gražiausias dainas atliko vokaliniai ansambliai „Iš širdies“, „Atgaiva“, pop choras „Pumpurėliai“. Smagiai koncertavo kapela „Ringė“. Spalvingas programas pristatė svečiai iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos. Visi kartu jie suaudė margą muzikos, dainų ir šokių juostą, skirtą Ignalinos gimtadieniui. Šventinį vakarą užbaigė Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis bei grupė „Žas“. Šilto vidurnakčio dangų nušvietė fejerverkai. Jaunimas dar linksminosi diskotekoje.
Ignalina šauniai atšventė savo 150-metį. Daugybė iškilmingų, linksmų ir įsimintinių šventinių akimirkų miesto gyventojams ir visiems svečiams paliko jūrą gražių prisiminimų, pakilių jausmų ir vilčių ateičiai. Kiekvienas galėjo pasididžiuoti savo gražiu miestu, talentingais ir kūrybingais žmonėmis ir tuo, kad visgi mokame švęsti aktyviai, blaiviai ir iš visos širdies.
