Gyvūnų jauniklius reikia palikti gamtoje
Žmonės myli gamtą ir kartais perdėtai linkę rūpintis gyvūnais, ypač mažais ir silpnais. Deja, rūpestis gali pakenkti. Gyvūno jauniklį sutikę žmonės pamano, kad gležnas mažylis yra paliktas, alkanas ir silpnas, tad jį gabenasi į namus. Vėliau aplinkosaugininkams ir gyvūnų globos specialistams tenka spręsti, ką daryti su iš laukinės gamtos paimtais gyvūnų jaunikliais.
Paprastai jauniklių – stirniukų, briedžiukų, vapių ar kiškučių – tėvai jauniklius stebi, saugo iš atokiau ir atėjus laikui pamaitina. Tuo tarpu žmogaus įsikišimas gali būti pražūtingas. Jeigu gyvūnų jauniklis paimamas, grąžinti jį tėvams praktiškai nebeįmanoma, o laikomas namuose šis negali užaugti sveikas. Gyvūnui grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio bei specialių sąlygų, tad kai kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra prarasti.
Beveik kasmet iš gamtos paimama dešimtimis briedžiukų, stirniukų, kiškiukų, paukščiukų. Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų, todėl kiekvieno paėmimas yra didelė žala gamtai. Aplinkosaugininkai primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį bei paukštį. Tokių atveju reikia kreiptis į gyvūnų globos tarnybą. Kad gyvūnui būtina globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų specialistai.
Savavališkai gyvūną iš gamtos paėmusiam žmogui gresia atsakomybė ir finansiniai nemalonumui. Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti, o jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės žus, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala. Už sunaikintą briedžio jauniklį tektų sumokėti 3040 Eur, stirnos ar vilko jauniklį – po 870 Eur, už pilkojo kiškio jauniklį – 290 Eur. Be to, už neteisėtą gyvūnų paėmimą gresia administracinė atsakomybė. Priklausomai nuo to iš kur buvo gyvūnas paimtas ir ar buvo padaryta žala gamtai, bauda gali siekti nuo 57 iki 289 eurų.
