Organų donorystės procesas dažniausiai prasideda dėl kraujagyslių ligų įvykusios smegenų mirties

Orų kaita turi įtakos mūsų sveikatai – dėl to niekas nesiginčija, tą liudija net ir posakiai – suka sąnarius – orai keisis ir pan. Įrodyta, jog orų kaita sukelia daugelio ligų paūmėjimą, turi įtakos ligos eigai, kartais ir nulemia ligos baigtį. Laikoma, jog ligoniai, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, yra ypač jautrūs orų pokyčiams.

Karščių pasekmė – trys donorai

Tyrimai patvirtina ryšį tarp oro sąlygų ir hospitalizavimo dažnių, greitosios medicinos pagalbos iškvietimų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus. Tyrimuose pažymima, kad orai turi įtakos ir tokiems objektyviems sveikatos parametrams, kaip kraujo spaudimas, pooperacinės komplikacijos. Kad karščiai turi įtakos kraujotakos sutrikimams, parodė ir birželio pradžioje atslinkusi karščio banga – per keletą dienų buvo registruoti 3 donorai, kuriuos smegenų mirtis ištiko dėl įvykusio insulto. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus gydytojas neurologas Laimutis Pačkauskas sako, kad yra pastebėta, jog metų laikų kaita, karščiai turi įtakos kraujagyslių ligų paūmėjimui: „Matyt, pasikeičia žmonių mitybos ypatumai, per mažai vartoja skysčių – tai ir lemia pakitimus kraujyje – jis tirštėja, ir jeigu kraujagyslės pakitusios dėl aterosklerozės, žmogaus kraujospūdis nesureguliuotas – gali prasidėti skaudžias pasekmes turinčios komplikacijos“.

Žmonės, kurių kraujas yra linkęs tirštėti, yra rizikos grupėje – karščių metu jie ypač turi stebėti savijautos pokyčius ir kreiptis pagalbos, jei jaučia kažką neįprasta, nes, pasak gydytojo neurologo, susidaro didesnė tikimybė formuotis trombams ir jiems užkišti kraujagyslę. Kodėl karštis taip gali paveikti galvos kraujagysles? „Anatomiškai galvos kraujagyslės gali būti susiaurėjusios ir, kaitinant saulei galvą, gali pablogėti kraujotaka, atitekėjęs trombas kraujagyslę gali užkimšti. Didesnė bėda prasideda, kai kraujospūdis nekoreguojamas vaistais, kraujagyslės yra pakenktos aterosklerozės – kraujagyslių spindis yra sumažėjęs, kartais kritiškai – net iki 80 procentų. Tuomet tokios patologijos nepastebėjus profilaktinių patikrų metu ir negydžius, gali grėsti rimtos komplikacijos – sunkus neįgalumas ar net mirtis“, – aiškina gydytojas.

Budrumas  dėl savo sveikatos gali išgelbėti gyvybę

Gydytojas pataria, kad žmonių budrumą turėtų didinti pasikeitusi savijauta – atsiradęs galvos svaigimas, trinkanti koordinacija, vienoje kūno pusėje jaučiamas silpnumas, sutrikusi kalba, pasikartojantys smegenų išemijos priepuoliai, kuriuos žmonės vadina mikroinsultais. „Net ir trumpi minėti epizodai turėtų būti pastebėti ir reikėtų kreiptis į gydytojus dėl išsamesnių tyrimų. Atlikus bendrąjį kraujo tyrimą, pagal jo pakitusius rodmenis būtų galima atlikti kitus tyrimus ir pradėti gydyti“, – pataria gydytojas. – Išvengti kraujagyslių spazmų dėl karščio gali padėti ir paprastos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, kepurė. Mat galvos odoje yra didelis kraujagyslių tinklas, čia vyksta aktyvi kraujo cirkuliacija, išgarinama daug skysčių. Jei žmogaus kraujas linkęs labiau nei įprasta krešėti, galvos pakaitinimas šį procesą gali intensyvinti. O tai jau yra trombų susidarymo grėsmė“, – karščio poveikį galvai aiškina neurologas L. Pačkauskas.

Aneurizma: vienas iš 49 ją turi

Tokia statistika gąsdina, tačiau žmogus gali ją turėti ir nugyventi ilgą gyvenimą nežinodamas, kad aneurizma buvo susiformavusi. Kas tai yra? „Aneurizma – tai nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas. Susilpnėjus ar susisluoksniavus kraujagyslės sienelei, ji išsipučia tarsi balionas. Pavojingiausia, kad ta vieta bet kada gali plyšti ir kraujas užlieti smegenis,“ – aiškina neurologas L. Pačkauskas. – Nuo kraujo išsiliejimo vietos, dydžio ir gydymo galimybių labai priklauso tokio paciento sveikata ir gyvybė. Kartais žmogus išgyja savaime, nieko nejausdamas, kartais pavyksta išgydyti su minimaliomis pasekmėmis ateityje, kartais, deja, tenka konstatuoti mirtį“. Aneurizmos formavimosi žmogus gali nejusti, ji gali nesukelti jokių simptomų: „Kai ji plyšta, ir kraujas užlieja gyvybiškai svarbias smegenų sritis, aneurizmos diagnozė būna labai netikėta ir skaudi savo pasekmėmis – dėl aneurizmos plyšimo kartais tenka konstatuoti smegenų mirtį“.

Vienos dažniausių smegenų mirties (organų donorystė yra galima po tokios mirties konstatavimo) priežasčių – galvos kraujagyslių ligos. Šie metai – ne išimtis: iš 59 potencialių donorų dvidešimt keturiems smegenų mirtis buvo konstatuota dėl insulto, dėl aneurizmos plyšimo – 14, dėl traumos buityje ir autoįvykių – 10, dėl kitų priežasčių (smegenų augliai ar kitos ligos) smegenų mirtis buvo konstatuota 9 potencialiems donorams.

Donorystės ir transplantacijų skaičiai 2016 metais

Šiemet (iki birželio 27  d.) jau atlikta 61 inkstų transplantacija – 58 recipientams persodinti mirusių donorų inkstai ir 3 – gyvų. Pernai per šį laikotarpį buvo atliktos 56 inkstų transplantacijos – 50 mirusio donoro ir 6 – gyvo donoro.

Širdies transplantacijų šiemet atlikta 8, pernai – 10. Šiemet 35 recipientams atliktos ragenų transplantacijos, pernai – 22. Gerokai daugiau, negu pernai, šiemet atlikta kepenų transplantacijų – atitinkamai 15 ir 8.  Pernai buvo atlikta viena kasos ir inksto komplekso transplantacija, šiemet – jau dvi. Be to, šiemet jau atlikta po vieną plaučių ir širdies ir plaučių komplekso transplantaciją – pernai per šį laikotarpį tokių transplantacijų nebuvo atlikta.

Birželio 27 d. duomenimis Lietuvoje užregistruoti 59 potencialūs donorai, iš jų efektyviais donorais tapo 32. Pernai šis skaičius buvo atitinkamai 65 ir 28. Taigi nors pernai potencialių donorų per tokį patį laikotarpį buvo daugiau, efektyviais donorais šiemet tapo daugiau donorų.

Šiemet sumažėjo ir artimųjų prieštaravimas donorystei: pernai buvo 22 proc. atsisakančiųjų transplantacijai aukoti savo mirusių giminaičių organus donorystei, šiemet tokių yra 20 proc.