Iš Italijos širvintiškiai parvežė aukščiausius apdovanojimus
Vos prieš kelias dienas jaunieji širvintiškiai grįžo iš tarptautinio konkurso Italijoje. Nuoširdūs artimųjų sėkmės linkėjimai išsipildė su kaupu – vaikai parsivežė aukščiausius apdovanojimus. Tarptautinis instrumentalistų konkursas ITALIA AWARD 2016 m. birželio 18-19 d. vyko Roseto mieste, ant Adrijos jūros kranto. Jaunieji atlikėjai iš Italijos, Baltarusijos, Slovakijos, Rusijos, Lietuvos varžėsi įvairiose grupių kategorijose.
Širvintiškės pianistės Meilė Graužinytė ir Alicija Garbatavičiūtė varžėsi įvairių instrumentų solistų kategorijoje. Mergaitės turėjo atlikti po vieną solinį kūrinį. Meilė B gupės solistų kategorijoje pelnė I vietą, Alicija D grupės solistų kategorijoje taip pat laimėjo I vietą. Abi mergaites moko fortepijono specialybės mokytoja Jurgita Reneckytė-Žemaitienė.
Pirmąją vietą savo grupėje laimėjo ir Širvintų meno mokyklos akordeonistai Lukas Vyšniauskas, Erikas Ašaka ir Nicolas Einorius. Vaikinų akordeono specialybės mokytoja Tatjana Maciulevič.
Kalbantis su mokytojomis Tatjana ir Jurgita, jos buvo kuklios – kalbėjo tik apie didžiulį savo mokinių darbą, bet net neužsiminė apie savo indėlį į šias neįkainojamas pergales. O juk puikiai žinome, kad kiekvienas pergalės siekimas, kiekvienas pasiekimas yra didžiulis ir kruopštus mokinio darbas su nemaža dalimi mokytojo profesionalumo ir širdies.
Mokytojos ypatingai gyrė savo mokinius ir akcentavo, kad Širvintose mokosi ir daugiau gabių mokinių, galinčių garbingai dalyvauti tarptautiniuose konkursuose. Didžiausia problema yra ta, kad Meno mokyklai labai trūksta gerų konkursinių instrumentų.
Mokytoja Tatjana prisiminė, kai pavežė vieną pakeleivį, kuris važiuojantiems į konkursą Italijoje vaikams dovanojo dešimt eurų. Mokytoja pasakojo, kad vaikai žino apie šią auką ir ją labai vertina. Būtinai prašė padėkoti nepažįstamajam. Išvykos į konkursus yra nemaža finansinė našta šeimai ir ne kiekviena šeima net ir labai gabų vaiką gali išleisti į konkursus.
Vaikai ilsisi po konkurso ir įspūdingos kelionės. Šventojoje žemėje jie net paliko po savo sugalvotą norą, kuris, tikimės, jog būtinai išsipildys.
O mums, suaugusiems, belieka ne tik džiaugtis gabiais ir atkakliai tikslo siekiančiais vaikais, bet ir pasistengti sudaryti kuo geresnes sąlygas, kad tokie vaikai galėtų tobulėti ir laisvai dalyvauti konkursuose, garsindami ne tik mūsų mažo miestelio, bet ir visos šalies vardą užsienyje.
