Senajame Klaipėdos sandėlyje – analogų Lietuvoje neturintis radinys
Tokių analogų galima rasti nebent Norvegijoje – įsitikinę archeologai, senajame Klaipėdos sandėlyje aptikę XIX amžiuje sukonstruotą silkių rūšiavimo ir laikymo sistemą. Ji bus ištraukta, konservuojama ir vėliau eksponuojama visiems istorija besidomintiems žmonėms. Įdomu ir tai, kad mūrinis sistemos latakas buvo pastatytas iš plytų, ženklintų raidėmis bei Memel ženklu.
Archeologai jau kurį laiką darbuojasi visai palei Danę, ties Jono kalneliu esančiame sandėlyje. Paveldo pastate bus įrengti kotedžai su vaizdu į upę. Naujausi archeologiniai duomenys praplėtė pažinimą apie aptiktą XIX a. silkių rūšiavimo ir laikymo sistemą. Laikymui skirti kubilai tarpusavyje buvo sujungti ne tik mediniais latakais, bet ir mūriniais. Vieną tokį archeologams pavyko pilnai atidengti.
„Prieš du mėnesius pradėjus archeologinius tyrimus istorinio sandėlio vietoje, pavyko aptikti inžinerinę sistemą, kurią sudaro dvi kubilų eilės, įkastos į žemę ir kurios tarpusavyje sujungtos apatiniais ir viršutiniais latakais, kurie buvo skirti skysčiams nutekinti iš patalpos į Danės upę. Iki tol mums pavyko išsiaiškinti, kad kubilai buvo sujungti apatiniais latakais, bet istorikai turi naujų duomenų, kad buvo jungiami išmūrijant įspūdingo dydžio mūrinius latakus, vieną tokį esame aptikę, – pasakojo projekto vadovė Raimonda Nabažaitė. – Naujausi duomenys tai, kad pavyko aptikto sandėlio šoninėse sienose išmūrytas arkutes, kurios buvo skirtos latakams nukreipti į Danės upę. Ši detalė leidžia sužinoti, kad statant sandėlį buvo aiškus užmanymas, jog jis bus skirtas silkių rūšiavimui ir laikymui“.
Ženklintos plytos
Anot R.Nabažaitės, kitas įdomus momentas yra tai, kad viename iš kubilų pavyko aptikti švininį vamzdį, kuriuo buvo tiekiamas vanduo šia sistemai įveiklinti. Kaip veikė ši sistema, archeologai pilnai dar negali atsakyti, ketina ieškoti analogų, pasikapstyti istoriniuose šaltiniuose.
„Dar įdomu tai, kad tas mūrinis latakas mūrytas iš plytų, ženklintų raidėmis W, F, įrašu Memel. Raidės siejamos su pirklio Vilhelmo Vachseno turėta plytine, kuri bent iki 1814 metų gamino plytas. Ar būtent iš to laikmečio plytos, ar antrinio panaudojimo, sunku spręsti“, – pasakojo projekto vadovė.
Manoma, kad sistema, kurios viršutinis latakas su grioveliu buvo grindų lygyje, patalpoje tarnavo vandens nubėgimui. Sandėlyje, manoma, vyko silkių rūšiavimas, plovimas, o skysčiai per vamzdelius patekdavo į apatinius latakus ir galiausiai nutekėdavo į Danę. Upė tuo metu turėjo būti gana užteršta.
„XIX amžiuje iš tiesų buvo daugybė Europos uostamiesčių, kuriuose vyko silkių žvejyba ir tiekimas. Mano žiniomis, Baltijos jūroje buvo tam tikras periodas kai silkių buvo, vėliau jos pasitraukė. Tai buvo naujas vajus, kuris keitė rinkos dėsnius, Klaipėda šiam kontekste nebuvo užnugaryje, suprato, kad tai svarbus, kaip muziejininkai sako, Baltijos sidabras“, – kalbėjo R.Nabažaitė.
Šis sandėlys sandėliavimo funkcijas atliko iki XX amžiaus pradžios, po II-ojo pasaulinio karo, šalia įsteigus saldainių fabriką, tarnavo kitoms reikmėms.
Ketina konservuoti
Vienas senasis kubilas iš istorinės vietos jau buvo iškeltas, kitus geresnės būklės kubilus ketinama ištraukti ketvirtadienį. Jie bus konservuojami Klaipėdos universitete talkinant Lietuvos jūrų muziejui. Ateityje šiai sistemai eksponuoti bus ieškoma naujų namų.
„Tai unikalus sandėlys Lietuvai, Klaipėdoje, nes tokį analogą galima rasti Norvegijoje, kur veikė žuvų sandėliavimo, plovimo inžinerinė sistema. Tai unikalu, manau, kad verta išsaugojimo. Yra šeši kubilai, keletą geresnio stovio ruošiamės ištraukti. Konservavimo patirties semiamės iš Valdovų rūmų specialistų, nes atliekant Žemutinės pilies atstatymą buvo atkasta daug medinių dalių, jie turi nemažai patirties.
Laukia ilgas konservavimo procesas, apie 2-3 metai tikrai, tad turime nemažai laiko pasiruošti eksponavimui, pagalvoti, kaip norėtume matyti tą inžinerinę sistemą, kad būtų patrauklu žiūrovui, miestiečiui, kad nebūtų tik bačka ištraukta su lentele, kuri nelabai būtų įdomi. Padaryti projektą su maketais“, – sakė restauratorė Akvilė Poškienė.
Užbaigę tyrimus šioje sandėlio pusėje, specialistai kelsis į sandėlio galą, kur nekantrauja pradėti tyrimus, mat 16-17 amžiuje, turimais duomenimis, ten stovėjo bažnyčia.
