Vydūno laikus menančios tradicijos prisimintos tradicinėse Joninėse ant Rambyno kalno „Tradicijų pynė pagal Vydūną“
Kaip ir šviesuolio Vydūno laikais, taip ir šiemet, ant Rambyno kalno ir jo papėdėje šurmuliavo folkloro kolektyvai, chorai, iš įvairių Lietuvos kampelių sugūžėję svečiai, visi, puoselėjantys ir vertinantys senasias tradicijas, visi, nusprendę Jonines švęsti kitaip – be trankių ritmų, be alkoholio, taip, kaip nuo seno įprasta šiame krašte.
Tarsi įžanga į Joninių renginius tapo birželio 22 d. diena – Rambyno kalno papėdėje vyko žolynų pleneras „Saulės šokis“. Ši šventės dalis puikiai atspindėjo šventės šūkį – „Nebūk stebėtojas, būk aktyvus šventės dalyvis, juk trumpiausia naktis tik vieną kartą metuose“, – visi norintys galėjo įsilieti į šventės programą ir prijungti prie tautodailininkų, prie simbolinių saulių, kuriomis vėliau buvo puošta scena, kūrimo.
Vėliau, 18 val., į nemokamą teatralizuotą programą „Cit, Pagėgių raganos miega“ prie Vilkyškių raganų eglės kvietė Kultūros centro „raganaitės“, padovanojusios žiūrovams nuotaikingą pasirodymą su įvairiais kerėjimais, burtais, apeigomis.
Birželio 23-oji pradėta prasmingai – Savivaldybės meras Virginijus Komskis, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, Savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė bei mero patarėja Milda Jašinskaitė-Jasevičienė vyko į Bitėnų kapinaites. Vadinamajame Mažosios Lietuvos panteone gėlės šakele bei žvakelės liepsnele pagerbti čia palaidoti krašto šviesuoliai – Martynas Jankus, Vydūnas, Valteris Didžys, Enzys Jagomastas, Jonas Vanagaitis.
17 val. Rambyno kalno papėdėje folkloro kolektyvai traukė savo krašto liaudies dainas kupoliavo, merginos mėtė vainikėlius ant stebulės, vėliau plukdė juos senojo žilagalvio Nemuno vandeniu, išsiburdamos savo ištekėjimo laimę…
Iškilmingąją Joninių šventės dalį pradėjo aukuro uždegimas. Folkloro kolektyvų nuo Rambyno kalno papėdės parnešta amžinąja ugnimi šventinį aukurą uždegė Pagėgių krašto žmonių meras Virginijus Komskis. Ši istorinė akimirka atgulė ir Amžinojoje Rambyno knygoje mero žodžiais „Didinga Dievų priskirta lemtis gyventi amžinojo Rambyno ir Tėvo Nemuno glėby tebūnie krašto žmonių nepalaužiama stiprybė ir nuoširdus pasididžiavimas“. Savo kalboje meras sakė, jog per savo darbo metus mero pareigose jam teko sakyti ne vieną kalbą, tačiau degti Rambyno kalno aukurą čia, kur daugiau nei prieš šimtą metų buvo kultūros ir raštijos lopšys – ypatinga, padėkos verta galimybė ir garbė, kurią jis gavo kultūros darbuotojų, seniūnų, bendruomenių ir krašto žmonių dėka. Meras Virginijus Komskis sveikino visus susirinkusius, o ypatingai Jonus, Janinas, Rasas.
Išskirtine švente ant Rambybo kalno, kraštą garsinančiu tradicijų puoselėjimu pasidžiaugė LR seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, sveikinimo žodį tarė LR seimo narys Bronius Pauža.
Pagal tradiciją įrašą Amžinojoje Rambyno knygoje paliko ir pirmą kartą Joninėse ant Rambyno kalno dalyvaujantis choras – Klaipėdos Stasio Šimkaus koncervatorijos mišraus choro vadovė Jolanta Vyšniauskienė.
Pristatyti savo seniūnijų vėliavas nešę seniūnai, bendruomenių pirmininkai bei atstovai.
Po prakalbų „krašto šeimininkai“ per žaliuosius Joninių vartus savo svečius vedė į šimtmečius menančią šventę, kuri pradėta S. Zauerveino himnu „Lietuviais esame mes gimę“. Scenoje įteikti Mero padėkos raštai bei atminimo dovanos folkloro kolektyvams: Gargždų kultūros centro Kvietinių sk. Folkloro ansambliui „Kveitys“, Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansambliui „Verdainė“, Bikavėnų – Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro folkloro ansambliui „Vainuta“, Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansambliui „Kamana“, chorams: Pagėgių pradinės mokyklos jaunučių chorui „Unisonas“, Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui „Polifonija“, Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos jaunių chorui, Kretingos rajono kultūros centro kameriniams chorui „Kristale“, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišriam chorui, liaudies instrumentų ansambliui, atlikėjams: Reginai Pilkionienei, Pauliui Šimkui, Dovilei Pavilionytei, Kamilei Jankevičiūtei.
Visą pavakarę skambėjo chorų dainos, veikė tradicinių amatų kiemelis, kuriame vytos juostos, austa, pinta, lietos žvakės, kalviauta, lipdyti keraminiai dirbiniai, gaminti stiklo karoliukai. 22 val. nušvito pagrindinis šventės akcentas – Mero ir seniūnų uždegtas Joninių laužas. Kol svečiai klausėsi chorų dainų, šildėsi prie laužo, bendruomenės svečius vaišino savo paruoštais gardumynais.
Susirinkusieji taip pat klausėsi atlikėjos Rasos Kaušiūtės ir grupės „Hot Mamazz“ bei puikia nuotaika visus užkrėtusios Veiviržėnų kultūros centro Daukšaičių kaimo kapelos „Ritin dobil“ dainų. O aplink laužą linksmai sukosi jaunimo būrelis.
Saulei jau pasislėpus už horizonto klaidžiais Raganų takais pajudėta link M. Jankaus muziejaus, kur naktinėtojų laukė paskutinė šventės dalis. Čia susirinkusiųjų laukė trombonisto Arvydo Stakviliavičiaus instrumento garsai, visiems žadą atėmęs aktoriaus Jono Buziliausko spektaklis pagal Pauliaus Širvio eiles, užburė naktinis atlikėjos Arinos ir grupės koncertas. Ore sklandė žolelių arbatos kvapai.
Ištvermingiausieji sulaukė pirmųjų saulės spindulių, prausėsi ryto rasoje, alkį malšino pusryčiais pas Martyną Jankų.