Darbo kodeksas turi užtikrinti socialinį darbuotojų saugumą
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžina Seimui taisyti prieštaravimus visuomenėje sukėlusias Darbo kodekso nuostatas.
Prezidentės požiūriu dauguma kodekso nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, nes senasis kodeksas stabdo valstybės pažangą.
Tačiau naujajame didelės svarbos ir apimties dokumente liko paminti pažeidžiamiausių žmonių poreikiai.
Iš viso darbuotojo naudai Prezidentė siūlo pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių, kad balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos būtų atkurtas, išsaugant esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas.
Prezidentė į Darbo kodeksą pirmiausia grąžina konstitucinę nuostatą, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Kilus ginčui kodekso nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai.
Taip pat siekiama užtikrinti tinkamą apsaugą socialiai pažeidžiamiems žmonėms – neįgaliesiems, vieniems vaikus auginantiems, nepilnamečiams, sulaukusiems pensinio amžiaus, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems asmenims.
Socialiai jautriausioms darbuotojų grupėms, kai žmogus atleidžiamas iš darbo be jo kaltės darbdavio iniciatyva, įspėjimo terminas ilginamas iki 3 mėnesių.
Taip pat, atleidžiant darbdavio valia, išeitinė kompensacija didinama nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, siūloma mokėti ne 1, o 2 VDU dydžio išeitinę išmoką.
Tais atvejais, kada darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju, turi būti numatytas neribotas netesybų dydis, netaikant naujajame kodekse nustatytų 3 darbuotojo VDU „lubų“.
Užtikrinant Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias darbo sąlygas, siūloma atsisakyti socialiai nesaugiausių – vadinamųjų nulinių, nenustatytos apimties darbo sutarčių. Jos galioja tik 3 ES šalyse, tebekeldamos daug aštrių diskusijų.
Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui gali būti taikomos tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais. O viršvalandžiams siūloma nustatyti ne vieno, bet trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį.
Į Darbo kodeksą grąžinama sudėtingiausiomis sąlygomis dirbančių darbuotojų apsauga. Kai žmogus dėl kenksmingų ar kitokių sąlygų dirba sutrumpintą darbo laiką, jam turi būti apmokama kaip už visą darbo laiką.
Už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje siūloma suteikti papildomas kasmetines atostogas.
Pasak šalies vadovės, darbo santykių lankstumas nenukentės, jeigu į kodeksą sugrįš daugiau socialinio jautrumo.
Prezidentė atkreipia dėmesį, kad neįsiklausius į žmonių lūkesčius kai kurios priimtos Darbo kodekso nuostatos ignoruoja Trišalėje taryboje pasiektus kompromisus, todėl būtina įgyvendinti socialinių partnerių susitarimus.
Šalies vadovė sprendimą dėl vetuojamų Darbo kodekso nuostatų priėmė po konsultacijų su ekspertais, teisininkais, darbdaviais ir darbuotojų profesinėmis sąjungomis.
Prezidentės pareiškimas dėl Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymų
Mieli Lietuvos žmonės,
kiekvienam sprendimui būtinas palaikymas ir sutarimas, nes per prievartą primestos reformos neveikia ir kelia bereikalingą įtampą visuomenėje.
Įstatymų leidėjas privalo suderinti skirtingus interesus ir rasti konstitucinių vertybių pusiausvyrą.
Senasis – prieš 14 metų priimtas Darbo kodeksas neatitinka laikmečio ir stabdo valstybės pažangą
Negalime ilgiau atidėlioti to, kas svarbu darbo santykių lankstumui ir šalies konkurencingumui užtikrinti.
Kartu su ekspertais, teisininkais, darbdaviais ir darbuotojų profesinėmis sąjungomis atsakingai, su visa komanda, įvertinau naująjį Seimo priimtą Darbo kodeksą.
Dauguma jo nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, kad kuo daugiau žmonių šalyje turėtų darbo, kad šalis būtų konkurencinga.
Tačiau akivaizdu, kad skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl klaidų neišvengta.
Paskubomis nueita ekstremalaus neoliberalizmo keliu, kuris 27-aisiais Nepriklausomybės metais įteisina darbdavių dominavimą ir pamina pažeidžiamiausių darbuotojų poreikius.
Neįsiklausius į žmonių lūkesčius kai kurios priimtos Darbo kodekso nuostatos ignoruoja Trišalėje Taryboje pasiektus kompromisus, dar labiau didina socialinę atskirtį ir įtampą visuomenėje, atveria naujus kelius šešėliui ir skatina emigraciją, užprogramuoja nepasitikėjimą Valstybe ir jos institucijomis.
Todėl tam, kad būtų apsaugotas darbuotojas ir kaip galima greičiau įsigaliotų darbo santykių lankstumui svarbūs sprendimai, grąžinu Seimui pataisyti kontraversiškas ir visuomenę supriešinusias Darbo kodekso nuostatas taip, kad radikaliai nekeičiant būtinos reformos tuo pačiu būtų socialiai apsaugota silpnesnioji darbo santykių šalis – darbuotojai.
Lankstumas nenukentės, jei į Darbo kodeksą sugrįš daugiau socialinio jautrumo:
I. Pirmiausia į Darbo kodeksą turi būti grąžinta Konstitucinė nuostata, kad darbuotojas yra socialiniu požiūriu silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis, ir kilus ginčui kodekso nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai.
II. Turi būti užtikrinta tinkama socialiai pažeidžiamų žmonių apsauga
Neįgaliesiems ir juos prižiūrintiems asmenims, vieniems auginantiems vaikus, nepilnamečiams, pensinio amžiaus sulaukusiems, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems žmonėms būtini didesni saugikliai nustatant darbo laiką, apmokėjimą už darbą, atostogas, išeitines išmokas ar įspėjimo terminus atleidžiant iš darbo. Būtina papildomai užtikrinti socialines garantijas labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms.
III. Turi būti užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias darbo sąlygas
- Siūlau atsisakyti socialiai nesaugiausių – vadinamųjų nulinių, nenustatytos apimties darbo sutarčių – jos nėra būtinos ir galioja tik 3 ES šalyse, tebekeldamos ir ten daug aštrių diskusijų.
- Kaip ir daugelyje ES šalių, siūlau įtvirtinti laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimą.
- Terminuotas sutartis nuolatiniam darbui siūlome taikyti tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais.
IV. Turi būti įtvirtinti, o ne ignoruojami socialinių partnerių Trišalėje Taryboje pasiekti susitarimai
- Nustatyti darbdaviui draudžiami veiksmai darbuotojų streiko laikotarpiu.
- Trišalė Taryba – svarbiausia socialinio dialogo institucija šalyje turi būti formuojama socialinių partnerių sutarimu ir savo veiklą organizuoti savarankiškai.
Iš viso darbuotojų labui siūlau pataisyti 22 iš 260-ties Darbo kodekso straipsnių.
Taigi, esminei darbo santykių reformai būtinos nuostatos išlieka.
Tačiau balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos turi būti atkurtas.
Antras įstatymas dėl pagalbinio apvaisinimo. Deja šis įstatymas taip pat buvo priimtas negirdint žmonių problemų. Kai 50 tūkstančių pacientų poreikių, medikų ir akademikų argumentų pabloginta jau dabar taikoma nevaisingumo gydymo praktika ir pažangių bei kokybiškų gydymo metodų prieinamumas mūsų žmonėms. Taigi vėl padėtis pabloginta.
Konstitucija įpareigoja Valstybę rūpintis žmonių sveikata ir draudžia diskriminuoti pagal ligą, todėl grąžinu Seimui pakartotinai svarstyti ir šį įstatymą. Pasiūlytos nuostatos taikomos tik 2 Europos valstybėse – Airijoje ir Maltoje.
Todėl įsiklausius į žmonių ir medikų balsą turi būti nustatytas moters ir vaiko sveikatą tausojantis, tarptautinę patirtį, Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas ir pažangių šalių praktiką atitinkantis teisinis pagalbinio apvaisinimo reguliavimas.
