Bratislavoje akcentuota būtinybė tęsti elektros rinkos integraciją ir efektyviau išnaudoti SGD terminalus
Liepos 12–13 d. Bratislavoje vyko neformali ES energetikos taryba. Joje diskutuota apie Energetikos Sąjungos valdymo sistemą, energijos kainas ir konkurencingumą, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) strategiją ir jos įgyvendinimą. Bendrame susitikime su aplinkos ministrais aptartos priemonės, kuriomis bus siekiama ES klimato ir energetikos politikos tikslų iki 2030 metų.
Slovakijos sostinėje vykusioje neformalioje energetikos taryboje Lietuvai atstovavęs energetikos viceministras dr. Aleksandras Spruogis diskusijoje dėl SGD strategijos pabrėžė, kad dujų sektoriuje turime spręsti dujų vartojimo ir jų konkurencingumo iššūkius labiau išnaudojant esamą SGD teikimo infrastruktūrą. „Įvertinant tai, kad Europos Sąjungoje SGD terminalai išnaudojami tik apie 20 proc., pirmiausia turime siekti efektyviau panaudoti esamus SGD terminalus – užtikrinti investicijas į trūkstamas dujų jungtis ir naikinti reguliacinius barjerus“, – susitikime kalbėjo viceministras.
„SGD terminalas Lietuvoje buvo pati efektyviausia energetikos istorijoje žinoma investicija, nes šio projekto įgyvendinimas iš karto sumažino dujų kainą Lietuvos vartotojams“, – akcentavo Energijos Bendrijos sekretoriato direktorius Janez Kopač.
Diskusijoje dėl energijos kainų ir konkurencingumo ministrai akcentavo ES vidaus energijos rinkos sukūrimo ir šių metų pabaigoje Europos Komisijos planuojamo pateikti elektros rinkos modelio svarbą. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius pasidžiaugė, kad kuriant energijos rinką yra pasiekti svarbūs rezultatai – „LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros jungtys iš esmės padidino Baltijos valstybių sujungiamumą su ES rinka, o Lietuvos – Lenkijos dujotiekis (GIPL) ateityje sujungs ir dujų rinkas. Šios priemonės neabejotinai mažina energijos kainas vartotojams ir pramonei.
Europos Komisija šių metų pabaigoje pateiks atnaujintą ES energijos kainų palyginimo analizę, kuri padės įvertinti būtinas priemones ES konkurencingumui ir kuo mažesnėms kainoms vartotojams užtikrinti.
Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Slovakijos sostinėje už energetiką ir aplinką atsakingi ministrai taip pat aptarė naujai kuriamos Energetikos Sąjungos valdymo sistemos principus. Lietuvos pasisakyme akcentuota, kad vienas esminių šios valdymo sistemos ramsčių – integruoti nacionaliniai planai – turėtų būti strateginio lygio dokumentas, kuris valstybėms narėms leistų užtikrinti reikalingą lankstumą pasirenkant efektyviausias ES tikslų įgyvendinimo priemones.
Rengiant šiuos planus ypač svarbus regioninis bendradarbiavimas. Kaip sėkmingas regioninio bendradarbiavimo pavyzdys paminėtas Baltijos energijos rinkos jungčių planas (BEMIP, angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan), kurio patirtis gali prisidėti ir prie būsimų nacionalinių planų koordinavimo regione.
