Vis daugiau sveikatos priežiūros paslaugų apmokama PSDF lėšomis

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai pristatė 2015 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Aptarti PSDF biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo duomenys, informacija apie PSDF biudžeto rezervą bei pagrindinės PSDF išlaidų sritys.

2015 m. PSDF biudžetą sudarė iš viso beveik 1,4 mlrd. Eur. Didžiąją pajamų dalį – apie 947,6 mln. Eur (t. y. apie 68 proc. visų pajamų) – sudarė mokesčių mokėtojų, t. y. draudėjų ir apdraustųjų, mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kurias 2015 m. rinko „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Pernai jų į PSDF biudžetą buvo pervesta 72 mln. Eur. daugiau nei 2014 metais.

Pasak VLK Biudžeto planavimo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios Ekonomikos departamento direktoriaus funkcijas, Vitalijos Dagilytės, 2015 m. augo ir valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. Šios įmokos sudarė daugiau nei 401 mln. Eur (palyginti su 2014 m., metinė įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį padidėjo 5 proc. ir sudarė 244,60 Eur). Draudžiamieji valstybės lėšomis sudaro daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų.

„Išlaidų struktūra iš esmės nesikeitė: daugiausia PSDF biudžeto lėšų teko pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – 984,5 mln. Eur (t. y. apie 71 proc. visų PSDF išlaidų), ir vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms – 266 mln. Eur. (t. y. 19 proc. visų PSDF išlaidų). Lėšos, skirtos sveikatos programoms, sudarė apie 5 proc., sumokėti už medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas – 3 proc., kompensuoti ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidas – 1 proc.“, – sakė V. Dagilytė.

Daugėjo sveikatos priežiūros paslaugų

2015 m. didžiausia PSDF biudžeto lėšų dalis buvo skirta apmokėti už pacientams gydymo įstaigose suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir tyrimus: šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, stacionarinį gydymą ir kt.

Ligonių kasos siekia užtikrinti, kad Lietuvos apdraustieji galėtų gauti reikiamas šeimos gydytojų paslaugas, už kurias sumokama PSDF biudžeto lėšomis, todėl nuolat gerina jų prieinamumą pacientams.

2015 m. buvo įvestas naujas šeimos gydytojų gerų darbo rezultatų rodiklis – Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas, už kurį mokama nuo šių metų. Taip pat 2015 m. pradėta mokėti už naujas skatinamąsias paslaugas. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. vidurio gydymo įstaigos pradėtos finansiškai skatinti už vaikų paruošimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigai.

Ligonių kasos siekė gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams ir, kaip ir kasmet, pagal galimybes, į PSDF lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą įtraukė daugiau tyrimų, gydytojų konsultacijų ir kitų paslaugų, už kurias gyventojams papildomai mokėti nereikia.

Vis dažniau paprastesnės operacijos ir procedūros atliekamos gydymo įstaigose, teikiančiose dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas. 2015 m. dienos stacionaro paslaugų spektras buvo praplėstas naujomis dienos stacionaro kardiologinės intervencinės radiologijos paslaugomis.

Praėjusiais metais įdiegtos naujos PSDF lėšomis apmokamos gydytojų specialistų (akušerio ginekologo, oftalmologo) išplėstinės konsultacijos, kurių metu atliekamos diagnostinės ir gydomosios intervencijos. Taip pat numatytas apmokėjimas už naujas gydytojo dietologo konsultacijas, į visuotinį naujagimių tikrinimą dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų įtraukti nauji tyrimai dėl galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos (adrenogenitalinio sindromo).

2015 m. buvo plėtojamas ir PSDF biudžeto lėšomis apmokamų brangiųjų tyrimų bei procedūrų teikimas: praplėstas genetikos konsultacijų spektras ir įvesti nauji brangūs genetiniai tyrimai bei nustatytos naujos šių paslaugų kainos, brangiųjų tyrimų sąrašas papildytas naujais hepatito C diagnostikos ir žmogaus imunodeficito viruso ligos stebėsenos tyrimais ir kt.,

Antroje vietoje pagal PSDF biudžeto išlaidų dydį – kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės

2015 m. išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) suma iš viso sudarė 213 mln. Eur, iš jų inovacinių vaistų išduota už 8 mln. Eur. Praėjusiais metais kompensuojamuosius vaistus ir MPP vartojo apie 1,16 mln. pacientų, t. y. apie 40 proc. visų Lietuvos gyventojų. Šis rodiklis panašus ir kitose ES valstybėse, kuriose kompensuojamuosius vaistus ir MPP vartoja 40–60 proc. šalies gyventojų.

2015 m. Lietuvoje buvo kompensuojamos 2100 vaistų (prekiniais pavadinimais) įsigijimo išlaidos. Išrašyta apie 11,5 mln. receptų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP.

Nemaža dalis PSDF lėšų panaudota prevencinių ir kitų sveikatos programų vykdymui. Šiose programose dalyvaujantys žmonės pasitikrina, ar jų sveikatai nėra pavojaus dėl piktybinių navikų bei kitų sudėtingų ligų. Prevencinių sveikatos programų pagalba anksčiau diagnozuojamos ligos, tai padeda išsaugoti asmens sveikatą ir darbingumą, išvengti sudėtingų gydymo atvejų. 2015 m. sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo reikmėms išlaidos siekė 69,5 mln. Eur.

Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui išleista apie 42 mln. Eur. Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas – svarbus gydymo etapas, skiriamas po ūmių ligų, operacijų, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis ar joms paūmėjus, po traumų ir kt., leidžiantis pacientą greičiau išgydyti, grąžinti jį į darbo rinką, integruoti į visuomenę, atkurti jo biosocialinius gebėjimus ir išvengti antrinio neįgalumo.

Likusią dalį PSDF biudžeto išlaidų sudarė išlaidos centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, lėšos ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti ir kt.