Kas antro šachtinio šulinio vanduo – netinkamas gerti
Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas projektą „Vanduo, kurį geriame II…“, atliko trisdešimties gyventojų šulinių vandens tyrimus. Visuomenės sveikatos specialistai buvo šokiruoti – kas antro šulinio vanduo yra netinkamas gerti.
Vykdant minėtą projektą, šulinių vanduo buvo tiriamas dėl mikrobiologinio ir dėl cheminio užterštumo. Mikrobiologinei taršai aptikti, buvo pasirinkti žarninių lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterokokų skaičius, chemijos laboratorijoje buvo tiriamos nitratų ir nitritų analitės.
Ištirta 30 šulinių vanduo, iš kurių 16 šulinių vanduo yra netinkamas vartoti, t. y. jame aptikta mikroorganizmų arba nustatytas didesnis nei leidžiama nitratų arba nitritų kiekis. Dar 7 šulinių vandens tyrimai – „ribiniai“, vandenyje nustatytas nitratų kiekis yra labai artimas leidžiamai ribai, kuri vadovaujantis higienos norma – 50 mg/l.
Projekto metu aptikta šulinių, kuriame nitratų kiekis viršytas 3-4 kartus.
Šiemet buvo tiriami Daugų miesto gyventojų šachtinių šulinių vanduo. Dauguma tirtų šulinių yra iškasti prieš keturis dešimtmečius ir anksčiau. Kelių gyventojų kiemuose iškasti gilūs, keliolikos metrų šuliniai, tačiau daugumos gyventojų – negilūs, 5-7 žiedų šachtiniai šuliniai. Tyrimo metu aptikta, kad netinkamas vartoti vanduo yra visuose tirtuose vienos ar kitos gatvės šuliniuose.
Nitratais arba nitritais užteršto vandens gerti, vartoti maisto gamybai negalima. Valyti ir dezinfekuoti šulinį, esant galimybei jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens tinklų, galbūt įsirengti naują šulinį arbą gręžinį. Galimybės, kurios buvo aptartos su gyventojais, kuomet jie buvo informuoti apie jų šachtinių šulinių vandens kokybę, juos konsultavo visuomenės sveikatos biuro, savivaldybės įstaigos „Simno komunalininkas“ ir savivaldybės administracijos komunalinio skyriaus specialistai.
Nitratai organizme virsta nitritais, o šie sugeba susijungti su hemoglobinu ir taip sudaryti junginį – methemoglobiną, kuris sumažina deguonies pernešimą organizme, didina audinių deguonies badą, ir labai paprastai tariant, dusina žmogų. Tai ypač pavojinga vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.
Jau yra pakankamai tyrimų, kurie rodo sąsajas tarp nitratų ir vėžio vystymosi rizikos.
Nitratai į gruntinius vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia – pavasarį atlydžio metu bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.
