Grįžę emigrantai kuria verslus ištuštėjusiame Lietuvos miestelyje
Dėl emigracijos mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvos miesteliuose – ilgiau nei dešimtmetį trunkantis politikų galvos skausmas. Kol vienose gyvenvietėse bendruomenė sensta ir retėja, į kitas vis dažniau iš užsienio grįžta jose gimę ir augę emigrantai.
Šiaurės rytų Lietuvoje įsikūrę Tauragnai garsėja giliausiu ežeru, gausybe piliakalnių ir nacionaliniu parku. Tiesa, gyventojų skaičius Tauragnuose stulbina ne mažiau nei nuostabi gamta, šiuo metu gyvenamąją vietą juose oficialiai registravę apie 480 žmonių.
Grįžę įkūrė verslą
Nedidelių miestelių gyventojai dažniausiai puikiai vieni kitus pažįsta, tad ir išvykusius svetur įvardinti gali neretas. Prieš šešerius metus į Jungtinę Karalystę išsikraustęs Juozas Kovalskis teigia, kad iš Tauragnų emigravo labai daug žmonių.
„Turbūt 70 proc. mano pažįstamų ir draugų išvyko. Tačiau pastebėjau, kad pastaruoju metu nemažai jų grįžta. Dauguma grįžusiųjų parvyko atgal į tą patį miestelį. Pora žmonių atidarė verslus Tauragnuose. Jie verslą kurti pradėjo dar dirbdami užsienyje“, – atviravo 30-metis iš Tauragnų kilęs vyras.
Pašnekovas neslepia ir pats neatmetantis galimybės kada nors grįžti į Lietuvą, tačiau dar tikrai negreit. Birmingame gyvenantis lietuvis neseniai pradėjo savo verslą ir įkūręs įmonę prekiauja internetu.
„Kuo ilgiau gyveni užsienyje, tuo labiau įleidi šaknis, atsiranda daugiau draugų, daugiau reikalų, nebesijauti svetimas. Neseniai čia įkūriau savo įmonę, tad santaupos ir investicijos keliauja į ją“, – sakė emigrantas ir pridūrė ateityje norintis atidaryti Lietuvoje bent jau savo bendrovės padalinį.
Nuo paauglystės Airijoje gyvenusi Brigita Juodvalkė su vyru – vieni iš tų, kurie grįžę iš užsienio įkūrė verslą gimtajame mieste. Jauna moteris neslėpė, kad parvažiuoti atgal labiau norėjo vyras, tačiau jų sprendimas buvo teisingas.
„Galbūt ir nebūčiau grįžusi į Lietuvą, bet vyras labai norėjo. Nusprendėme pabandyti ir vyrui visai gerai sekasi, užsiima statybomis, darbu ir atlygiu patenkintas“, – pasakojo 29-erių pašnekovė. Paklausta apie kitus emigravusius to paties miestelio gyventojus, B.Juodvalkė teigė žinanti vos keletą tokių, tačiau neslėpė pažįstanti tris šeimas, grįžusias į Tauragnus.
Finansinė emigrantų pagalba artimiesiems – tabu
Tauragnų seniūnas Alvydas Danauskas džiaugėsi, kad pastaruoju metu vietinių skaičius stabilizavosi, nors keletą praėjusių metų jis vis mažėjo. Tiesa, tikslaus emigravusių žmonių skaičiaus pašnekovas įvardinti negalėjo.
„Tikslaus išvykstančiųjų skaičiaus per metus negaliu įvardinti, mat vyksta nuolatinė kaita – vieni išsikrausto, kiti atsikrausto. Apytikrius skaičius nurodo gyvenamosios vietos deklaracija, tačiau ir ja visiškai pasikliauti negalima. Vieniems naudinga deklaruoti išvykimą, kiti gyvena Tauragnuose, nors registruoti kitur. Dar kiti – registruoti čia, bet gyvena kitur“, – atviravo seniūnas.
Paklausti apie emigrantų pinigines perlaidas tėvynėje likusiems artimiesiems visi pašnekovai lyg vienas tvirtino negalintis atsakyti, ar Tauragnuose ši tendencija – populiari.
„Nežinau, ar mano draugai iš užsienio siunčia pinigus šeimoms Lietuvoje. Tai yra asmeninis reikalas ir mes apie tai nekalbame. Pažįstu tik vieną, dirbantį Norvegijoje ir siunčiantį pinigus savo šeimai, nes kuriasi gyvenimą Lietuvoje“, – pasakojo Jungtinėje Karalystėje gyvenantis J.Kovalskis.
„Dalis išvykusiųjų, be abejonės, finansiškai padeda likusiems čia, bet tikslių duomenų įvardinti negalėčiau, pinigai – asmeninis šeimų reikalas. Tačiau emigracijos iš šio miestelio skaičiai nėra labai dideli“, – subtiliai apie emigrantų finansinę pagalbą kalbėjo seniūnas, tačiau pridūrė, kad nemažai emigrantų Tauragnuose visgi statosi namus.
Į tėvynę grįžusi B.Juodvalkė tvirtino gyvendama užsienyje nė karto nesiuntusi pinigų į Lietuvą, mat jos šeima taip pat emigravusi jau daugybę metų.
Gyvenimas – puikus, tik darbo trūksta
Pagrindine emigracijos priežastimi pašnekovai įvardijo darbo bei adekvataus atlyginimo stoką. Vyrai svarstė, kad žmonės – labai skirtingi, tad tikėtina, jog tiems, kuriems blogai Lietuvoje, ne geriau bus ir užsienyje.
„Dauguma įsivaizduoja, kad Lietuvoje gali ne gyventi, o tik išgyventi. Mano aplinkoje jaunų žmonių socialinis gyvenimas čia yra žymiai prastesnis, negu būtų Lietuvoje. Akivaizdu, kad ir užsienyje jie tik išgyvena.
Galbūt turi daugiau pinigų, tačiau nerealizuoja savęs, gyvenimas ganėtinai liūdnas. Manau, kad žmogus gerai gyventi gali bet kur, lygiai taip pat tik išgyventi, pinigai neprideda noro domėtis ir plėsti akiratį“, – apie dalies emigrantų požiūrį į finansus bei laisvalaikio svarbą kalbėjo J.Kovalskis.
Jam pritarė ir Tauragnų seniūnas: „Emigruojančių yra įvairių, vieni išvyksta užsidirbti ir grįžta, statosi namus, kiti, pasitaiko, nebeplanuoja grįžti apskritai. Galiu patvirtinti, kad iš užsienio grįžę žmonės statosi namus, kuria verslus ir puikiai adaptuojasi čia. Žinoma, yra visokių žmonių, kai kuriems visur būna blogai, kitiems – visur gerai.“
Statybų verslą įkūrusio buvusio emigranto žmona išreiškė kiek švelnesnį požiūrį. Nors moteris neslėpė, kad emigracijai dažną paskatina pinigų stoka bei abejinga valdžia, pripažino, kad net ir norėdami gyventi geriau, ne visi lietuviai yra vienodai verslūs.
„Valdžia žiūri tik savęs ir gražiai kalba tik prieš rinkimus. Lietuvoje nėra darbo pasirinkimo, o užmokestis – juokingas. Kainos parduotuvėse prasilenkia su atlyginimais. Ne visi gali sukurti savo verslą, pažįstu daug žmonių, dirbančių sunkiai ir pragyvenančių iš „minimumo“ vos suduriant galą su galu.
Tai labai gąsdina, todėl mes nesakome, kad niekad negrįšime atgal. Užsienyje mažiau rūpesčių, žmonės mandagesni ir linksmesni, nes gyvena geriau“, – kalbėjo 13 metų Airijoje išgyvenusi lietuvė.
Miestelio seniūnas svarstė, kad viena iš emigrantų grįžimo į Tauragnus priežasčių – gerėjantis gyvenimas pačiame miestelyje. Nors bene visi gyventojai dirba už miestelio ribų, gamtos grožis bei patogus gyvenimas atperka visas kančias.
„Viena iš priežasčių, dėl kurių grįžta tauragniškiai – žymiai pagerėjusios gyvenimo sąlygos. Miestelyje jau yra visi reikalingi patogumai, o gamtos grožis tik sustiprina patrauklumą gyventojams, čia tikrai geriau, nei, tarkime, Utenos daugiabutyje.
Tauragnai – tikrame gamtos glėbyje. Vienintelis dalykas, kurio mums trūksta – darbo vietos“, – žodžių į vatą nevyniojo A.Danauskas.
