R. Budbergytė: „Atlyginimai didės tiek, kiek leis valstybės finansinės galimybės“
„Kitų metų valstybės biudžeto išlaidos planuojamos, įvertinus Vyriausybės prioritetus, valstybės įsipareigojimus savo piliečiams, todėl eilėje prie biudžeto pinigų nebus nei „lygių ir lygesnių“, nei nusipelniusių ar kitaip privilegijuotų ministerijų ir institucijų“, – žada finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiandien ji susitiko su Darbo partijos frakcija Seime, kurioje buvo klausiama dėl galimybių kitąmet didinti gyventojų atlyginimus.
„Minimali mėnesio alga tik šiemet buvo didinama du kartus ir dabar siekia 380 eurų, neapmokestinamasis pajamų dydis taip pat šiemet augo ir augs kitąmet, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai irgi nestovi vietoje. Tačiau žadėti konkrečius dydžius galime tik tada, kai yra aiškūs konkretūs biudžeto skaičiai. Tokius turėsime rugsėjo pabaigoje“, – kalbėjo finansų ministrė.
Planuojama, kad kitąmet kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams, kurie buvo padidinti nuo šių metų liepos, reikės per 7 mln. eurų, nuo tos pačios datos padidintam MMA – daugiau kaip 21 mln. eurų, nuo rugsėjo 5 proc. didėsiantys švietimo darbuotojų atlyginimai kitų metų biudžeto išlaidas padidins 24 mln. eurų, numatomi didinti atlyginimai statutiniams vidaus tarnybos pareigūnams ir kariams – tai kainuos per 35 mln. eurų. Visi šiuo metu žinomi papildomi asignavimai darbo užmokesčiui padidinti kitais metais, planuojama, sieks beveik 120 mln. eurų.
Ministrė priminė, kad Finansų ministerijos rengiamo 2017 m. biudžeto projekto rodiklių pamatas – kovo mėnesį sudarytos pagrindinių makroekonomikos rodiklių prognozės. Todėl biudžeto projekto skaičiai yra labai orientaciniai, nes rugsėjo pradžioje makroekonominės prognozės bus atnaujintos, jos gali reikšmingai kisti, o tai reiškia, kad kis ir dabar prognozuojami kitų metų biudžeto pajamų ir išlaidų dydžiai.
„Tačiau yra nekintamų biudžeto bruožų, kurie išliks, kokio dydžio jis bebūtų. Tais pačiais mokesčių mokėtojų pinigais privalome mažinti socialinę atskirtį, didindami biudžeto finansuojamų asmenų pajamas, vykdyti įsipareigojimus nuosekliai didinti išlaidas gynybai, tinkamai, kiek leidžia valstybės pajėgumai, finansuoti sveikatos, socialinę, kultūros, visas kitas sritis, vykdyti svarbius infrastruktūros, mokslo projektus. Kitaip tariant, turimą ribotą pinigų kiekį paskirstyti taip efektyviai, kad biudžeto rengimą ir priėmimą lydintis „pageidavimų koncertas“ būtų kuo trumpesnis“, – kalbėjo R.Budbergytė.
