Ką vertingo atrandame ir ką galime atkurti Drevernoje ir Agluonėnuose?
Tęsiame straipsnių ciklą su pasvarstymais, kas galėtų pritraukti daugiau turistų į Klaipėdos kraštą, − ką kuriame, atkuriame. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, į svarstymus galėtų aktyviau įsitraukti ir visuomenė.
Praėjusį kartą pristatėme ir kvietėme diskutuoti dėl Priekulės apylinkių. Šio krašto paveldą, kurį sudaro ir istoriniai objektai, ir gamtos paminklai, Savivaldybė nori aktualizuoti dėl atsvaros Drevernai, kuriai pastaraisiais metais skiriame labai daug dėmesio.
Tačiau ar iš tiesų Drevernoje jau turime viską, ko reikia? Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis atstatytoje J. Gižo etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Šiemet, pradėjus kursuoti reguliariajam maršrutui Juodkrantė−Dreverana, atsirado daugiau sodybos lankytojų, kurie domisi ir kitais dalykais – pliažu, žuvimi. Prie Drevernos upės, beveik 300 metų, veikė didelis žuvų turgus – „Strykis“, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Gaila, kad žuvies čia dabar kada panorėjęs nebenusipirksi, − kol kas veikia tik vienas kioskas.
J. Gižo etnografinėje sodyboje taip pat galima išsinuomoti baidares ir dešimtvietes kanojas bei Drevernos upe išplaukti apžiūrėti istorinį Karaliaus Vilhelmo kanalą.
Drevernos prieplaukoje puikuojasi 2014 m. pagal autentiškas tradicijas pastatytas senovinis burinis kuršių laivas „Dreverna“, kurį, iš anksto užsisakius, galima išsinuomoti, taip pat su šiuo ar kitu laivu galima susisakyti ir edukacines ekskursijas.
„Sulaukiama nemažai norinčiųjų pasiplaukioti ir sudalyvauti edukacinėse programose iš visos Lietuvos, taip pat ir mokinių, gaila, kad mūsų rajono mokyklos gan vangiai domisi unikalia galimybe plaukti senoviniu laivu, išsamiai susipažinti su laivininkystės tradicijomis, Kuršių marių pakrantėmis, − sakė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, − juk tai yra neatsiejama mūsų istorijos dalis, svarbi ne tik turistų iš kitur, bet ir mūsų pačių pažinimui.“
Į Drevernos apylinkes ir kraštovaizdį galima pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto, aišku, vaizdas gal ne toks įspūdingas kaip Anykščių lajų tako, bet tikrai ne mažiau suteikiantis teigiamų įspūdžių ir emocijų.
Turintiems šiek tiek daugiau laiko, Drevernos bendruomenės namuose siūlomos edukacinės programos, galimybė susipažinti su meistrų darbu ir įsigyti dirbinių iš gintaro, tačiau edukacijas užsisakyti turistai gali tik iš anksto, nes joms reikia nuo valandos iki dviejų pasiruošimo. Gintaro edukatorė Renata Jaurienė žadėjo rudeniop daugiau skelbtis feisbuko paskyroje ir išsamiau parodyti besidomintiems, kuo ir kaip galima užsiimti gintaro dirbtuvėse.
Pasak mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, Drevernoje ne taip greitai, kaip norėtųsi, populiarėja rekreacijos ir turizmo verslas. Tik šiemet pagal koncesijos sutartį atėjusi bendrovė gal šiek tiek suaktyvins buvusį ramų prieplaukos gyvenimą.
Šalia Priekulės yra Agluonėnai − buvęs tipiškas Mažosios Lietuvos kaimas. 1983 m. buvusioje M. Vytienės sodyboje atidaryta etnografinė lietuvininko sodyba – muziejus ir įkurtas pirmasis pokario Lietuvoje klojimo teatras. Pasak mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, daugiau dėmesio prašosi autentiška sodybos aplinka.
Šiuo metu ruošiama ir derinama sutartis su projekto „Jono Genio malūno ekspozicijos koncepcijos sukūrimas“ laimėtojais. Pagal koncepciją J. Genio malūnas turėtų parkeliauti į Agluonėnų etnografinės sodybos teritoriją ir būtų eksponuojamas grupėje paviljonų.
1988 m. ant Agluonos upės kranto pastačius užtvanką pradėta kurti kaimo rekreacinė zona − Agluonėnų parkas. Parko prieigose galima pamatyti pirmąjį ir ilgiausią Lietuvoje lašišinių žuvų perplaukimo lataką, pastatytą 1988 m. Tačiau prie jo nėra nei nuorodos, nei informacinės lentos, todėl daugelis pro šalį einančių ar važiuojančių net nekreipia dėmesio į šį unikalų statinį.
1989 m. pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas ir ant supilto kalno pastatytas Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras. Lietuvininkų ąžuolyne sukurti krikštai iškiliausioms Mažosios Lietuvos asmenybėms įamžinti: H. Mantui, K. Donelaičiui, M. Mažvydui, L. Rėzai, Vydūnui, I. Simonaitytei, I. Kanto protėviams. Planuojama šimtmečiui pasodinti 100 ąžuolų.
Į turistinį maršrutą galima būtų įtraukti Agluonėnų ir ypač Vanagų evangelikų liuteronų kapines, kuriose palaidota nemažai žymių šio krašto žmonių, o kapinių paminkluose atsispindi Klaipėdos kraštui būdingi ženklai.
Kviečiame visuomenines organizacijas ir kitus rajono gyventojus siųsti pasiūlymus el. paštu raimonda.kucinskaite@klaipedos-r.lt arba Turizmo informacijos centro kontaktais, taip pat išsakyti savo nuomonę ir spaudoje.
