Viduvasarį didėja emigrantų srautas į ligoninę

Vasaros atostogų, didžiųjų švenčių metu ligoninės palatose daugėja pacientų, į Lietuvą atvykusių iš užsienio šalių bei nemokančių socialinio draudimo įmokų. Gydytojai ir slaugytojos teikia reikiamas medicinos paslaugas, operuoja ar vaistais gydo ligos užkluptuosius. Problemos prasideda, kai už gydymą tenka susimokėti, nes žmogus nepasirūpino reikiamais dokumentais.

Skubi pagalba garantuota

Būna, kai per savaitgalį į Šiaulių Moters ir vaiko klinikos Vaikų priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyrių kreipiasi per 10 pacientų, gyvenančių užsienio šalyse. Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja dr. Margarita Valūnienė pastebi, jog dažniausiai į gydymo įstaigą atvyksta mamos ar močiutės su mažamečiais vaikais, tad nakvynė turi būti suteikta ir ligoniuką lydinčiam asmeniui.

Tam, kad išvengtų finansinių problemų, grįžę ar atvykę iš Europos šalių gydymo įstaigoje privalo turėti Europos sveikatos draudimo kortelę bei asmens dokumentą. Tuo atveju, kai į gydymo įstaigą atvyksta vaikas su lydinčiu asmeniu – mama, močiute ar tėčiu, būtinas ir jo asmens dokumentas. Tačiau medikai pastebi, jog užklupti ligos ar netikėtos traumos į ligoninę dažnai atvyksta be dokumentų.

Už skubią pagalbą turintiems Europos sveikatos draudimo kortelę mokėti nereikia – gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos, kurioms šiuos pinigus perveda šalių, iš kurių atvykusiems piliečiams buvo teikiama pagalba, draudimo įstaigos.

Ne tik vasarą, kai emigrantai grįžta atostogauti, daugėja ir pacientų ligoninėje.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Irena Nainienė pastebi, jog daugėja emigrantų gydymo įstaigoje ir per Kalėdų, Velykų atostogas.

Ligos tos pačios

Traumos, ūmios būklės – dažniausios priežastys, dėl kurių ieškoma pagalbos ligoninėje.

Ypač dažnai pagalbos į ligoninę kreipiamasi dėl mažamečių vaikų, parsivežtų poilsiui į Šiaulius iš Europos šalių. Gydomi vaikai iš Skandinavijos šalių, Airijos, Anglijos, Vokietijos bei kitų Europos šalių gyventojai.

Parvykę iš užsienio šalių vaikai suserga tomis pačiomis ligomis, kuriomis serga ir vietiniai gyventojai. Vaikai perkaista ir sukarščiuoja, suvalgo netinkamo maisto ir vemia bei viduriuoja. Suserga vaikai ir plaučių uždegimu bei kitomis ligomis, patiria traumų paplūdimiuose, žaidimų aikštelėse. Vaikų konsultacijų poliklinikoje nutįsta eilės pas kardiologą, endokrinologą, neurologą bei kitus specialistus.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Sveikatos statistikos, analizės ir skubios konsultacinės pagalbos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Alina Damkienė, skaičius apie ligoninėje gydytus Europos Sąjungos piliečius perduodanti Teritorinei ligonių kasai, pastebi, jog ypač daug ligų istorijų į skyrių atkeliavo liepos mėnesį. Tačiau ir kitais vasaros mėnesiais užsieniečių gydymo įstaigoje daugiau, nei kitais metų laikais.

Per 2015 metus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytas 51 užsienio šalių gyventojas, pateikęs dokumentus kompensacijai už gydymą gauti. Moters ir vaiko klinikos pediatrijos profilio skyriuose gydytas 41 vaikas, lydimas mamų. Kituose ligoninės skyriuose – 10 pacientų, turėjusių Europos socialinio draudimo kortelę.

Per šių metų 7 mėnesius medikų pagalbos prireikė 47 pacientams, iš kurių 17 – vaikai su mamomis.

Vien per šių metų liepos mėnesį į ligoninę kreipėsi 18 ES šalių gyventojų, iš kurių 12 – vaikai su mamomis.

Planiniam gydymui – kitas draudimas

Atvyksta į respublikinė Šiaulių ligoninė užsienio šalių gyventojų ir planiniam gydymui.

Ne viena pacientė grįžta ir gimdyti. Gimdymas, pasak Moters ir vaiko klinikos direktoriaus dr. Lino Rovo – ne skubi pagalba, bet taip pat planinis gydymas. Tuo atveju, kai moteris gydymo įstaigai pateikia specialų S 2 dokumentą, leidžiantį gauti planinę pagalbą, jai gimdymas nekainuoja. Pernai trys Europos sąjungos šalių gyventojos gimdė Šiauliuose. Gimdė ir ukrainietė, tačiau jai, ne Europos Sąjungos gyventojai, už gimdymą teko mokėti pačiai.

Nekyla problemų ir su pacientais, gydomais ir kituose ligoninės skyriuose, kurie į Lietuvą grįžta dėl planinių operacijų ar procedūrų, nes tam ruošiamasi iš anksto. Tad atvyksta jau susitvarkę reikiamus dokumentus ir žino, kad už medicinos paslaugas mokėti neteks.

Tenka ir mokėti

Jei pacientas reikiamų dokumentų neturi, tenka mokėti. Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubios diagnostikos ir intensyvios slaugos skyriuje lovadienis kainuoja 118 eurų. Kituose skyriuose lovadienio kainos skiriasi. Suaugusiųjų skyriuose trys lovadieniai kainuoja 203 eurus, terapinio profilio skyriuose – 174 eurus. Papildomai kainuoja tyrimai, medicinos paslaugos.

Pavyzdžiui, blauzdikaulio lūžio operacija kainuoja beveik 1000 eurų.

Tik tais atvejais, kai į gydymo įstaigą kreipiasi kitų šalių, ne Europos Sąjungos šalių piliečiai, neturintys Europos sveikatos draudimo kortelės, už gydymą moka patys – kaip ir visi Lietuvos gyventojai, kurie nemoka Lietuvoje sveikatos draudimo įmokų. Apskaitos ir biudžeto skyriaus vedėjos Ritos Plungienės teigimu, per šių metų šešis mėnesius užsienio šalių piliečiai už medicinos paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo per 20 tūkstančių eurų.

Po gydymo ligoninėje pacientui, mokėjusiam už medicinos paslaugas, išrašoma sąskaita bei išrašas atliktų tyrimų bei teiktų medicinos paslaugų. Grįžus į savo šalį ir pateikus parsivežtus dokumentus sveikatos draudėjams, pinigai atgaunami.

Išlaidos kompensuojamos

Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Kvedarienė sako, jog kas mėnesį ruošiamos sąskaitos užsienio šalims, kurių gyventojai, turintys Europos sveikatos draudimo kortelę, suteikiančią galimybę gauti nemokamą skubią pagalbą, bei turintys S 2 dokumentą arba E I2 formą, ir galintys gauti nemokamą planinę medicinos pagalbą, buvo gydyti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei kitose Šiaulių krašto gydymo įstaigose.

Specialistė pastebi, jog Respublikinėje Šiaulių ligoninėje daug dažniau gydoma užsieniečių dėl skubios pagalbos bei pateikiančių Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią turi Europos Sąjungos šalių piliečiai arba legaliai dirbantys Europos Sąjungos šalyse bei deklaravę išvykimą iš Lietuvos.

Teritorinė ligonių kasa ligoninei kompensuoja už emigrantų gydymą kiekvieną mėnesį, pagal ligoninės pateiktą sąskaitą. Teritorinė ligonių kasa taip pat pateikia sąskaita dėl gydymo kompensavimo kompetentingai užsienio šalies įstaigai, kuri ir grąžina lėšas valstybei už draustų užsieniečių gydymą.