Liepą elektra Lietuvoje buvo dešimtadaliu pigesnė nei pernai

Liepos mėnesį elektros energijos kainų lygis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo pastebimai aukštesnis nei Skandinavijoje. Vis dėlto, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, elektra mūsų šalyje buvo net 11 proc. pigesnė.

Praėjusį mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje, palyginti su birželio mėnesiu, sumenko 5 proc. bei pasiekė atitinkamai 39,23 EUR/MWh ir 38,32 EUR/MWh. Pigiausia elektra buvo Estijoje, kur vidutinė kaina sumažėjo 15 proc. iki 30,97 EUR/MWh.

„Antrą mėnesį iš eilės elektros kainos „Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos zonose buvo vienodos visą laiką. Tačiau buvo užfiksuotas gana didelis kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių: Lietuvoje ji buvo net 9,8 EUR/MWh aukštesnė, o Estijoje skirtumas siekė 6,4 EUR/MWh. Vis tik elektros kaina Lietuvoje buvo 11 proc. žemesnė nei pernai tuo pačiu metu. Palyginus su 2014-aisiais, kainų skirtumas būtų dar didesnis“, – teigia Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.

Bendras elektros suvartojimas liepą Baltijos šalyse sumenko 10 proc., palyginti su birželio mėnesiu, ir siekė 1,7 TWh.

Lietuvoje pagaminta trečdaliu mažiau elektros

„Traukiantis suvartojimui, liepos mėnesį 4 proc. smuktelėjo ir elektros importas į Baltijos šalis, ir 12 proc. sumenko gamybos apimtys – vien Lietuvoje buvo pagaminta trečdaliu mažiau elektros“, – pastebi M. Giga.

Visos Baltijos šalys importavo 520 GWh, o tai sudarė beveik trečdalį – 31 proc. – visos suvartotos elektros energijos. Kaip jau tapo įprasta, Lietuva importavo daugiausiai – 77 proc. visos suvartotos elektros energijos, Latvija importavo 42 proc., o Estija pagamino 44 proc. daugiau elektros nei suvartojo.

Sumažėjusiam pagamintos elektros kiekiui įtakos turėjo 34 proc. sumenkusi gamyba Lietuvoje, sudariusi 160 GWh, ir beveik tiek pat – 33 proc. – Latvijoje, kur buvo pagaminta 277 GWh. Visos Baltijos šalys kartu liepos mėnesį pagamino 69 proc. suvartotos elektros energijos.

Vandens lygis Dauguvoje sumažėjo 40 proc. 

„Kritulių sumažėjimas Latvijoje bei per mėnesį net 40 proc. nusekęs vandens lygis Dauguvos upėje lėmė 28 proc. sumenkusias gamybos apimtis Dauguvos hidroelektrinėse, kur praėjusį mėnesį buvo pagaminta 105 GWh. Vandens lygis Dauguvoje nuo daugiametės normos atsilieka 19 proc.“, – sako M. Giga.

Pasak jo, sumažėjus gamybos apimtims Dauguvos hidroelektrinėse, didelės įtakos kainų stabilumui tiek Latvijoje, tiek kitose Baltijos šalyse turėjo Rygos termofikacinė elektrinė, kur buvo pagaminta 116 GWh elektros energijos.